Straipsniai
Šiame skyriuje publikuosiu dvejų kategorijų straipsnius, kuriuos išskirsiu atitinkamu pavadinimu, tam , kad būtų lengviau atsirinkti skaitytojui. Pirmoji kategorija bus straipsniai, kurie jau buvo skelbti kažkurioje ar tai Lietuviškoje, ar užsienietiškoje svetainėje. Gal būt svetainė buvo mažai žinoma ir daugelis įdomų straipsnį tiesiog praleido, nepamatė ir liko neperskaitytas. Gal tas straipsnis buvo publikuotas prieš metus, o gal prieš kelis ar keliolika metų ir jau užmirštas. Tad čia vienoje vietoje bus galima surasti įdomių dar neskaitytų, arba perskaityti jau užmirštus. Antroji kategorija straipsnių bus iš senų laikų, jau senai nebeleidžiamų tarybinių laikraščių ir žurnalų. Tai bus to laikmečio daryti interviu su krepšininkais. Sakykime, interviu su 20 – mečiu Arvydu Saboniu ir panašiai. Įdomu, manau bus paskaityti ką tuo metu kalbėjo, kokias mintis reiškė žinomi sportininkai. Tokius straipsnius pavadinsiu [RETRO] ir jie bus fotografuoti, arba skanuoti.
Nr. 54 straipsnis „NBA žvaigždes Barselonos olimpiadoje fotografavęs Artūras Karnišovas: kai buvau vaikas, tie žmonės pabudino mano aistrą krepšiniui”
2012 m. išleidus DVD filmą „Kita svajonių komanda” žurnalistai pakalbino vieną iš to meto herojų Artūrą Karnišovą. Artūrui Karnišovui 1992 metais, kai Lietuvos krepšinio rinktinė debiutavo olimpinėse žaidynėse Barselonoje, buvo vos 21-eri. Būsimoji Eurolygos žvaigždė tuomet buvo Seton Hall universiteto studentas, į JAV išvykęs 1989-aisiais – nepriklausomybės išvakarėse. „Esu laimingas, kad buvau 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavusios Lietuvos rinktinės dalelė“, – po filmo „Kita Svajonių komanda“ premjeros 15min.lt sakė A. Karnišovas. Ypatingo amerikiečių dėmesio
Nr. 53 straipsnis „Ryškiausias Barselonos žaidynių akcentas”
Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse išsiskyrė ypatingomis aprangomis – įvairiaspalviais marškinėliais su kaukole. Juos sukūrė JAV psichodelinio roko grupė „Grateful Death”. Na, o visą olimpinę Lietuvos rinktinę žaidynėms aprengė garsusis japonų dizaineris Issey Miyake. Šis straipsnis apie tai, kaip būtent šis dizaineris tapo mūsų aprangos dizaineriu ir visi užkulisiai. Lietuvos sportininkai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse buvo ryškūs visomis prasmėmis. Pirmiausia tai buvo pirmas mūsų olimpinis startas po Nepriklausomybės atkūrimo ir sugrįžimas
Nr. 52 straipsnis „Kėdainiai tapo namais vienam iš pirmųjų olimpiečių”
Straipsnyje žurnalistas kalbina 1992 m. Barselonos olimpiados prizininką Darių Dimavičių, klausia jo prisiminimų apie tas žaidynes, apie kitus sportinės karjeros etapus , kaip aplamai atėjo į krepšinį ir apie tuo metu naują etapą – Kėdainių „Nevėžio” vyriausiojo trenerio darbą. Į reprezentacinės Kėdainių krepšinio komandos trenerių štabo gretas paėjusio sezono pabaigoje įsiliejęs ilgametis Lietuvos krepšininkas Darius DIMAVIČIUS (50) šįmet oficialiai tapo vyriausiuoju „Nevėžio“ ekipos treneriu. Norėjau dirbti šį darbą, gavau šansą ir priėmiau jį.
Nr. 51 straipsnis „Olimpiečių tėvai savo vaikų niekada nelaikė žvaigždėmis”
Straipsnyje žurnalistė kalbino 5 olimpiečių kilusių iš Kretingos, krepšininkų G. Einikio, G. Krapiko, R. Brazdauskio, A. Pazdrazdžio ir dviratininkės R. Razmaitės tėvus. Jie papasakojo apie vaikus ir jaudulį stebint jų pasirodymus. Penki iš Kretingos kilę sportininkai – krepšininkai Gintaras Einikis, Gintaras Krapikas, Romanas Brazdauskis, Alvydas Pazdrazdis ir dviratininkė Rita Razmaitė iš Senosios Įpilties – nuo 1992 iki 2008 metų dalyvavo įvairiose pasaulio šalyse vykusiose Olimpinėse žaidynėse ir gynė Lietuvos garbę. Pekino olimpinių žaidynių
Nr. 50 straipsnis 60-metį švenčiantis S. Jovaiša: „Suspėjau trinktelėti durimis su Lietuvos rinktine“
Žurnalistė 60 – mečio jubiliejaus proga kalbina legendinį krepšininką Sergejų Jovaišą. Jo prisiminimai apie prabėgusios šlovingos karjeros momentus ir gyvenimą. Sergejus Jovaiša su Sovietų Sąjungos rinktine jau buvo laimėjęs gausybę medalių, kai ant kaklo Barselonos olimpinėse žaidynėse sužibo su Lietuvos rinktine iškovota bronza. Dabar gudriuoju lapinu pramintas buvęs garsus krepšininkas juokauja, kad nereikia ilgai galvoti, kuris laimėjimas yra brangiausias. „Pasididžiavimo jausmas, kai matai šalia JAV ir Lietuvos vėliavas, yra neišmatuojamas“, – ryškiausią karjeros laimėjimą
Nr. 49 straipsnis „Lietuvos plaukimo legendos gyvenimas Majamyje – be lietuviško paso, bet su lietuve žmona”
Straipsnis apie buvusį Lietuvos plaukimo asą, olimpietį sidabro medalio laimėtoją Seule 1988 m. Geriausią 1994 m. Lietuvos sportininką, dalyvavusį net trijose olimpiadose, tai jau minėtame Seule, Barselonos ir Atlantos olimpinėse žaidynėse. Mažuolis pirmasis Lietuvos sportininkas nešęs Lietuvos trispalvę vėliavą net dvejose olimpiadų atidarymo ceremonijose iš eilės.. Dabar, praėjus 25 metams po paskutinio pasirodymo baseine plaukikas gyvena JAV… Majamio apylinkėse balto galingo pikapo „Ford F-150“ vairą Raimundas Mažuolis (49 m.) suka pas klientus, kuriems mūrys namo
Nr. 48 straipsnis ” Prof. A.Kudzys atverčia užmirštus Lietuvos krepšinio istorijos puslapius”
Profesorius, habilituotas daktaras, akademikas, vienas pirmųjų „Žalgirio“ sporto draugijos narių, Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės narys, Lietuvos čempionas… Tokie skirtingi titulai, laipsniai lydėjo Antaną Kudzį per jau 87-erius metus trunkantį ir labai audringą gyvenimą. Šiandien, kai visa Lietuva kartu su A.Kudziu verda ant krepšinio ugnies, profesorius ypač pasigenda kažkieno neaiškiais tikslais išplėštų krepšinio istorijos puslapių. Dzūkijos krepšininkai – rezistentai – Profesoriau, labiau besidomintieji krepšiniu žino pokario krepšininkų pavardes, jų pergales. Tačiau kokie jie
Nr. 47 straipsnis „Nuo karo pabėgėlio iš Lietuvos iki Australijos rinktinės žaidėjo – negirdėta Algio Ignatavičiaus istorija”
1956-ųjų lapkritis. Melburno karališkasis parodų pastatas. Čia kovą dėl pirmą kartą Australijoje surengtų vasaros olimpinių žaidynių aukso krepšinio turnyre pradėjo 15 krepšinio rinkinių. Vienos favoričių – Sovietų Sąjungos – sudėtyje žaidę Stasys Stonkus, Algirdas Lauritėnas ir Kazys Petkevičius tikriausiai negalėjo ir pagalvoti, kad tarp 180 turnyro žaidėjų jie nebuvo vieninteliai lietuviai. Šis straipsnis apie du išeivijos lietuvius, kurie Melburno olimpiadoje atstovavo Australijos krepšinio rinktinei. Įdomaus skaitymo.. Kiek užsienio rinktinėse žaidusių lietuvių kilmės krepšininkų galėtumėte įvardyti?
Nr. 46 straipsnis „S. Jovaiša: varžydamiesi su CSKA klubu, kovodavome už Lietuvos laisvę”
Krepšinis, Lietuvoje pradėtas žaisti ir išpopuliarėjęs dar pirmosios Lietuvos Respublikos laikais, savo pozicijų neapleido ir sovietinės okupacijos metais. 1944 m. geriausi Kauno krepšininkai susibūrė į komandą, vėliau tapusią „Žalgirio“ klubu. „Žalgiris“ nuo pat pirmų gyvavimo metų pradėjo brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tapo SSRS čempionato aukso medalio laimėtoju. Apie krepšinį „tarybiniais“ metais kalbėjomės su ilgamečiu Kauno „Žalgirio“ žaidėju, Lietuvos 1992 m. olimpinės krepšinio rinktinės nariu, o dabar
Nr. 45 straipsnis pavadinimu „Krepšinis lietuvių išeivių gyvenime”
Straipsnio autorius apžvelgia, kaip sekėsi mūsų krašto krepšininkams išvykus gyventi, ar mokintis svetur. Kai kurie, atstovavo ne tik mėgėjų komandoms, bet ir atstovavo pvz., Australijos rinktinei olimpinėse žaidynėse. Žodžių, paskaitykite ir sužinokite.. Nuo Lietuvos okupacijos dienos 1940 m. iki „Barbarosos“ operacijos pradžios, kai vokiečių kariai peržengė Sovietų Sąjungos sieną ir įžengė į jos teritoriją, taigi ir į Lietuvos teritoriją, praėjo tik vieneri metai. Tačiau tiek laiko lietuviams pažinti tikrąjį ,,raudonojo“ okupanto veidą visiškai užteko. Likus