Apie moterų krepšinio rinktinę
Apie vyrų krepšinį daug aprašyta, daug apkalbėta ir visi viską žino, arba bent jau girdėję pagrindinius faktus, tokius kaip, kas žaidimo išradėjas, kada tai įvyko, kada pirmosios rungtynės ir panašiai. Tačiau apie moterų krepšinio pradžią tikrai daug nekalbama ir daug įdomių faktų, net gi susijusių su Lietuva nežinoma. Todėl šioje kategorijoje labai daug neišsiplečiant, tačiau noriu supažindinti su moterų krepšinio pradžia tiek Pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, bei aprašyti svarbiausius Lietuvos moterų krepšinio rintinės pasirodymus, bei iškiliausias krepšininkes tiek šių laikų, tiek senesnių.
Moterų krepšinio pradininkė ir pirmosios oficialios rungtynės.
Tai gi, pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1983 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Žaidė pirmakursių ir antrakursių studenčių komandos. Be ja, šmaikštus faktas toks, kad į tas rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo 6:5 . Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berrenson Abot. Ji ir tituluojama, kaip pasaulinio moterų krepšinio motina. O, pats įdomiausias faktas ir tikriausiai mažai kam bus girdėtas, kad Senda buvo Lietuvaitė. Tai gi, moterų krepšinio motina ir pradininkė yra Lietuvė. Taip pat ji yra ir pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė. Trumpai apie ją.
Senda Berenson Abbott gimė 1868 m. Lietuvoje , Butrimonių kaime, kuris randasi netoli Stakliškių. Tiesa Lietuvoje jos pavardė buvo Valvrojenskaja. Būdama septynerių 1875 m. kartu su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metais anksčiau Bostone įsikūrė jos tėvas Albertas. Sulaukęs šeimos jis pareikalavo, kad žmona ir vaikai (Bostone gimė dar dvi dukros: 1878 m. – Elžbieta (Besė), 1880 m. – Rachelė) Valvrojenskių pavardę pakeistų į Berenson ir taip atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme. Tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes šeima gyveno litvakų tirštai apgyvendintame rajone. Nemažai kaimynų buvo iš Butrimonių. Kai gimė Rachelė, Albertas Berensonas priėmė JAV pilietybę.
Apie Kanadoje gimusio Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį S.Berenson sužinojo 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“ („Fizinis lavinimas“). S.Berenson, sužinojusi apie naują žaidimą, tuoj pat nuvyko pas J.Naismithą ir gavo jo pritarimą vaikinams skirtą žaidimą pritaikyti ir merginoms. Tai anuomet buvo tiesiog neįtikima, nes merginos nedalyvaudavo komandiniuose žaidimuose.
Jai pasirodė, jog kanadiečio sukurtos žaidimo taisyklės moterims per griežtos. Senda nutarė jas šiek tiek supaprastinti: padalijo aikštelę į tris zonas – saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose – ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį (tais laikais – šiaudinį) kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S.Berenson pataisos buvo įteisintos – taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio (ištisus 75 – erius metus.). 1901 m. krepšinio populiarintoja parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“. Jį redagavo 12 metų. 1905 m. ji suorganizavo moterų krepšinio komitetą, kuriam vadovavo taip pat 12 metų.
Į 1959 m. įkurtą Krepšinio šlovės muziejų pirmosios moterys įtrauktos tik 1985 metais. Tarp pirmųjų 1985 m. liepos 1 d. įtraukta ir Senda Berenson-Abbott. 1987 m. įtraukta į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999 m. buvo įtraukta į Moterų krepšinio šlovės muziejų. Tai gi, ne 2 Lietuvos atstovai yra išrinkti į garbingą krepšinio šlovės muziejų, o reikėtų pripažinti, kad Senda buvo Lietuvaitė ir ji yra trečias asmuo kartu su legendiniais Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu.
Moterų krepšinis Lietuvoje.
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. O merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur kaip pasakojo viena iš moterų sporto įkūrėjų Lietuvoje E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, susirinkdavo daug žiūrovų, kadangi aikštelė buvo prie praėjimo. Aplamai tai pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė: Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
1922 m. LFLS moterų komanda – pirmoji Lietuvos čempionė: Iš kairės Rimkaitė, Vaitelytė, Garbačiauskienė, Karnauskaitė, Bulotaitė.
- 1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes.
- 1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
- 1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Kadangi tai buvo pirmosios rungtynės paminėsiu, kad rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė 4, Genovaitė Čypaitė 0, Juzė Jazbutienė 6, Paulina Kalvaitienė 0, Jadvyga Kuzmickaitė 0, Juzė Makūnaitė 0, Stasė Markevičienė 2, Genovaitė Miuleraitė 3, Aldona Vailokaitytė 0.
- 1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Tai buvo pora draugiškų rungtynių besiruošiant I Europos moterų krepšinio čempionatui. Netrukus rinktinė išvyko į Romą.
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas Roma. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Tad jokios patirties neturėjome priešingai nei, kad dauguma mūsų varžovių. Tiesa, rinktinę prieš čempionatą ruošė tikrai rimti vyrai trys Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4). Na, ir paskutinėse rungtynėse nusileista Lenkijai 21:24 (7:10).
45 Lentelė. Lietuvos krepšininkių indėlis į I Europos čempionatą 1938m.
1938 m. I moterų Europos čempionato Romoje akimirka. Rungtyniauja Lietuvos ir Italijos rinktinės
Apdovanojimų ceremonijos momentai. Mūsų krepšininkėms įteikiami iškovoti sidabro medaliai.
1940-1960 m. Etapas, Pabaltijo šalių čempionatai ir spartakiados, bei SSRS žiemos čempionatai ir tautų spartakiados.
Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose. Šiame skyrelyje taip kaip su vyrų statistika neišsiplėsiu, tačiau trumpai supažindinsiu su pasiekimais.
1.1941 m. balandžio 25-27 d. Kaunas. I Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Zenonas Puzinauskas. Lyderė buvo Elena Karnilavičiūtė pelniusi 13 taškų.
Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 18:13 (9:10) ir Estijos rinktinė 15:13 (11:7).
2. 1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Vincas Sercevičius. Lyderė buvo Ona Bartkevičiūtė pelniusi 26 taškus, o rungtynėse prieš Estiją net 22.
Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 16:13 (8:5) ir Estijos rinktinė 32:5 (20:4).
3. 1947 m. lapkričio 28-29 d. Talinas. III Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Stepas Butautas. Lyderė vėl buvo Ona Bartkevičiūtė – Butautienė, kuri prieš Estiją pelnė 10 taškų, o iš viso 16.
Turnyre rintinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 22:16 (8:7) ir Estijos rinktinė 20:16 (14:8).
1946 m. II Pabaltijo šalių čempionato nugalėtoja Lietuvos rinktinė. Iš kairės stovi: V. Naujokaitytė, O. Žilevičiūtė, M. Korienė, T. Karumnaitė, A. Briedytė. klūpo: J. Svetikienė, B. Pavalkytė, O. Bartkevičiūtė.
1947 m. III Pabaltijo šalių čempionato nugalėtoja Lietuvos rinktinė. Iš kairės: M. Korienė, A. Briedytė, J. Meškauskaitė, B. Pavalkytė, o. Bartkevičiūtė-Butautienė, B. Motiejūnaitė-Garmienė, J. Svetikienė, I. Miliukštytė.
4. 1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vladas Kišonas. Lydere vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 18 taškų. tačiau šį kartą jau turėjo pora rimtų pagalbininkių A. Briedytę, kuri pelnė 17 taškų ir debiutantę G. Sviderskaitę, kuri pelnė 12 taškų.
Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 24:15 (10:7) ir Estijos rinktinė 36:12 (18:4).
5. 1950 m. spalio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių spartakiada. Rinktinės treneris Kostas Birulis. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 22 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas pralaimėjo. Latvijos rinktinei nusileista 17:26 (7:14) ir Estijos rinktinei 31:44 (18:20).
6. 1951 m. spalio 5-6 d. Talinas. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 17 taškų. Jai gerai talkino G. Sviderskaitė ir B. Jakštaitė pelniusios po 15 taškų.
Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 31:20 (19:6) ir Estijos rinktinė 32:29(17:14).
7. 1953 m. kovo 20-27 d. Ryga. I SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 4 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo G. Sviderskaitė pelniusi 75 taškus ir O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 72 taškus. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė Sviderskaitė pelniusi 18 taškų prieš Moldavijos rinktinę.
Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes iš kurių penkias laimėjo ir ketverias pralaimėjo.
8. 1954 m. kovo 25- balandžio 4 d. Leningradas. II SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 5 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo: O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 87 taškus. Jai gerai talkino F. Bimbienė pelniusi 82 taškus ir perspektyvi naujokė G. Tulevičiūtė pelniusi 77 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė D. Vasiliščiūtė pelniusi 25 taškus rungtynėse prieš Tadžikiją.
Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių penkias laimėjo ir trejas pralaimėjo.
9. 1955 m. kovo 24 – balandžio 3 d. Stalingradas. III SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 8 vietą. Rinktinės treneris buvo Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 105 taškus. Jai neblogai talkino G. Sviderskaitė su 85 taškais, O. Bartkevičiūtė-Butautietė su 81 pelnytu tašku. Turnyre rinktinėje debiutavo perspektyvi Jūratė Daktaraitė pelniusi 50 taškų. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Butautienė prieš Uzbekiją pelniusi 23 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių šešias laimėjo ir tik du kartus patyrė nesėkmes.
10. 1956 m. rugpjūčio 6-15 d. Maskva. I SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Viktoras Dzenis. Komandos lyderės: G. Tulevičiūtė pelniusi net 125 taškus ir J. Daktaraitė pelniusi 75 taškus. Rezultatyviausias turnyro rungtynes rinktinėje sužaidė Tulevičiūtė pelniusi 22 taškus rungtynėse prieš Rusijos ir Gruzijos rinktines.
Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė tris nesėkmes.
11. 1957 m. rugsėjo 22-26 d. Kaunas. V Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtoja. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: O. Bartkevičiūtė-Butautietė pelniusi 31 tašką. Jai sėkmingai talkino N. Rosėnaitė pelniusi 30 taškų ir J. Daktaraitė su 27 taškais. Rezultatyviausias turnyro rungtynes sužaidė Butautienė pelniusi 18 taškų prieš Baltarusijos rinktinę.
Turnyre rinktinė sužaidė trejas rungtynes ir visas laimėjo. Buvo nugalėta Latvija 33:30 (18:19), Baltarusija 60:36 (34:19) ir Estija 44:33 (23:14).
12. 1959 m. rugpjūčio 6-14 d. Maskva. II SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 116 taškų ir J. Daktaraitė pelniusi 103 taškus. Turnyre rezultatyviausias rungtynes rinktinėje sužaidė Tulevičiūtė pelniusi 22 taškus rungtynėse prieš Kirgiziją.
.
Jei apibendrinant visą šį laikotarpį iki 1960 m. tai galima skirstyti į dvi dalis. Vieną prieškario ir kitą pokario. 1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis galima vadinti Stefaniją Astrauskaitę ir Genovaitę Miuleraitę, kurios buvo rezultatyviausios žaidėjos Europos čempionate ir labiausiai prisidėjo iškovojant sidabro medalius. Miuleraitė taip pat buvo pripažinta čempionato MVP. Rinktinei tuo laikmečiu vadovavo du skirtingi treneriai, tai Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas. Pokario laikotarpis nuo 1945 iki 1960 m. ryškiausia krepšinio figūra buvo ir net 15 metų rinktinei atstovavo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo 6 skirtingi treneriai, tai Vincas Sercevičius, Stepas Butautas, Vladas Kišonas, Kostas Birulis, Vytautas Bimba, ir Viktoras Dzenis.
Visos šios paminėtos krepšinio žvaigždės vėliau tapo garsiomis trenerėmis, kurios išugdė ne vieną talentingą krepšininkę ir krepšininką. Pvz, Ona Butautietė buvo garsiojo Šarūno Marčiulionio trenere. Deja, bet tragiškas likimas ištiko Sviderskaitę. 1973 m. ji su savo komandos žaidėjomis žuvo lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Gražina Tulevičiūtė – Pirmoji lietuvė moteris, kuri buvo pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. Rio de Žaneire tapo pasaulio krepšinio vicečempione, 1958 m. Lodzėje iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. SSSR rinktinėje buvo viena rezultatyviausių žaidėjų. Gražina apdovanota medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, „Lietuvos sportui atminti“, LR Prezidento padėka.
Jūratė Daktaraitė – atstovavo TSRS rinktinei. 1959 m. tapo Pasaulio čempione. 1960 ir 1962 m. tapo Europos čempione.
1960-1990 m. etapas. Naujos kartos, naujos žvaigždės krepšinio padangėje.
Po 1959 m. turnyro moterų rinktinė net trejus metus iki 1963 m. niekur nerungtyniavo. Nuo to laiko pasikeitė ko ne puse komandos žaidėjų. Daug naujokių todėl prieš 1963 m. turnyrą rinktinė sužaidė daugiau draugiškų rungtynių, kad apšaudytų naujokes. Tiesa, rinktinėje vis dar liko lyderė 1962 m. su TSRS rinktine Europos čempione tapusi Gražina Tulevičienė, kuri ištekėjo ir tapo Vileikiene, J. Daktaraitė.
13. 1963 m. rugpjūčio 7-17 d. Maskva. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 5 vietą. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: L. Rutkauskaitė pelniusi 71 tašką. Rezultatyviausias rungtynes turnyre rinktinėje sužaidė N. Kirtiklytė pelniusi 19 taškų rungtynėse prieš Baltarusiją.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo ketverias ir tiek pat patyrė pralaimėjimų.
14. 1967 m. liepos 14-23 d. Maskva. IV SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 7 vietą. Rinktinės treneris buvo Algis Gedminas. Komandos lyderės turnyre: Z. Bareikytė pelniusi 81 tašką ir L. Vinčaitė pelniusi 65 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Bareikytė prieš Armėniją pelniusi 14 taškų.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių 6 laimėjo ir patyrė tik 2 nesėkmes.
Atskirai norėtųsi paminėti 1970 m. ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje vykusį prestižinį turnyrą, kuriame dalyvavo ryškiausios Europos rinktinės. Pvz., Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkė Čekoslovakijos rinktinė, Europos vice čempionės Jugoslavija ir Prancūzija ir kt. Lietuvės iš penkių rungtynių laimėjusios ketverias iškovojo ir parvežė į Lietuvą šią Sofijos taurę, kuri tuo metu prestižiškumu prilygo, sakykime „Žalgirio“ iškovotai V. Joneso taurei. Rezultatyviausia ir ryškiausia rinktinės lyderė šiame turnyre buvo N. Vaičiulėnaitė pelniusi 115 taškų per 5 žaistas rungtynes. Į Prancūzių krepšį Vaičiulėnaitė suvertė net 30 taškų.
15. 1971 m. liepos 7-17 d. Maskva. V SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 6 vietą. Rinktinės treneris buvo Algis Gedminas. Komandos lyderės turnyre: N. Vaičiulėnaitė pelniusi net 125 taškus ir J. Kalužkevičiūtė pelniusi 92 taškus. Rezultayyviausias rungtynes turnyre rinktinėje sužaidė prieš Rusijos rinktinę pelniusi 27 taškus. Turnyre rinktinei atstovavo ir dvi ka tik su TSRS rinktine Pasaulio čempionėmis tapusios Vinčaitė ir Jankūnaitė.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 4 rungtynes ir tiek pat kartų patyrė pralaimėjimus.
16. 1975 m. birželio 15-25 d. Ryga. VI SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 10 vietą. Rinktinės treneris buvo Algis Gedminas. Komandos lyderės turnyre: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė pelniusi 116 taškų ir J. Kalužkevičiūtė pelniusi 112 taškų. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Kalužkevičiūtė ir N. Kašelionienė pelniusios po 23 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 9 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir pralaimėjo keturis kartus.
17. 1979 m. liepos 23-rugpjūčio 3 d. Vilnius. VII SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo sidabro medalius. Treneris buvo Algis Gedminas. Komandos lyderės turnyre: Vida Šulskytė-Beselienė pelniusi net 168 taškus ir I. Miškinytė pelniusi 106 taškus. Joms gerai talkino ir A. Rupšienė su 81 pelnytu tašku. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė Beselienė, kuri rungtynėse prieš Rusijos rinktinę pelnė net 40 taškų,
Turnyre rinktinė sužaidė 9 rungtynes, iš kurių 7 laimėjo ir patyrė 2 nesėkmes. Be ja, šiame turnyre dalyvavo daug Europos, ar pasaulio čempionatų prizininkių. Tai Čekoslovakija, Prancūzija, Jugoslavija. Ypač pajėgi buvo Latvijos rinktinė, kurios gretose žaidė legendinė Uljana Semionova.
18. 1983 m. gegužės 14-24 d. Maskva. VII SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 6 vietą. Rinktinės treneris buvo Valentinas Kanapkis. Komandos lyderės turnyre: V. Beselienė pelniusi 86 taškus ir G. Jančiauskienė pelniusi 85 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre rinktinėje sužaidė Jančiauskienė prieš Estijos rinktinę pelniusi 28 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 9 rungtynes, iš kurių laimėjo 4 ir pralaimėjo 5 kartus.
1984-1989 m. Lietuvos moterų rinktinė tesužaidė tik vienerias draugiškas rungtynes. 1987 m. susitiko su Čekoslovakijos rinktine ir pralaimėjo 64:85 (24:51). Tose rungtynėse Lietuvos rinktinei atstovavo buvusi Šarūno Marčiulionio žmona Ingrida Marčiulionienė, taip pat Dalia Belickaitė, kuri vėliau ištekėjusi tapo Kurtinaitiene, dabartinės Dalytės Belickaitės, kuri ištekėjo už krepšininko Šeškaus teta. Taip pat Zita Kuzminskienė, dabartinio Lietuvos rinktinės žaidėjo Mindaugo Kuzminsko mama. 1984 m. Rinktinėje žaidė ir vėliau garsia komentatore tapusi Gintarė Grikštaitė.
Apibendrinant visą šį 1960-1990 m. laikotarpį reikia išskirti jos lyderes. Rinktinėje debiutavo ir lyderėmis buvo Nijolė Vaičiulėnaitė, Angelė Jankūnaitė, kuri ištekėjusi tapo Rupšiene. Taip pat Larisa Vinčaitė, Vida Šulskytė, kuri ištekėjusi tapo Beseliene. J. Kalužkevičiūtė, Irena Miškinytė. Taip pat jau minėta Gintarė Grikštaitė, Zita Makselytė-Kuzminskienė, Vitalija Tuomaitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo trys skirtingi treneriai, tai Stepas Butautas, Algis Gedminas ir Valentinas Kanapkis.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė laikotarpiu 1937-1990 m. sužaidė 115 oficialių rungtynių, iš kurių pasiekė net 75 pergales ir pralaimėjo 40 kartų. Jau minėtos krepšininkės dominuoja ir rezultatyvumo, bei sužaistų rungtynių kategorijose. Daugiausiai taškų pelnė Gražina Tulevičiūtė 479, o daugiausiai rungtynių sužaidė Genovaitė Sviderskaitė 54. Aplamai galima paminėti keletą ryškiausių lyderių pelnytų taškų kategorijoje: 1. G. Tulevičiūtė 479, 2. O. Butautienė 436, 3. G. Sviderskytė 390, 4. V. Beselienė 312, 5. J. Daktaraitė 308, 6. A. Rupšienė 287. Daugiausiai rungtynių sužaidusios krepšininkės: 1. G. Sviderskytė 54, 2. O. Butautienė 47, 3. G. Tulevičiūtė 44, 4. J. Daktaraitė 37, 5. A. Rupšienė 34. Rezultatyvumo per vienerias rungtynes rekordininkės šios krepšininkės: 1. V. Beselienė 40, 2. G. Jančiauskienė 28, 3. N. Vaičiulėnaitė 27, 4. O. Butautienė 23, 5. N. Kašelionienė 23, 6. J. Kalužkevičiūtė 23.
Iškiliausios to laikotarpio Lietuvos krepšininkės.
Angelė Jankūnaitė Rupšienė – 1952.07.27 m. Vilnius. Atstovavo Vilniaus „Kibirkšties“ komandai. Su TSRS rinktine 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionė. 1972/76/78 m. 3 kartus Europos čempionė. 1971/75 m. 2 kartus Pasaulio čempionė.
Vida Šulskytė Beselienė – 1956.08.17 m. Šiauliai. Atstovavo Vilniaus „Kibirkšties“ komandai. Nuo 1974-1983 m. atstovavo TSRS rinktinei. 1976/78/80 m. 3 kartus Europos čempionė. 1980 m. Maskvos olimpinė čempionė. 1983 m. Pasaulio čempionė.
Vitalija Tuomaitė – 1964.11.25 m. Atstovavo TSRS rinktinei 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse ir iškovojo bronzos medalius. 1985/1987 m. 2 kartus tapo Europos čempione. Buvo Vilniaus „Kibirkšties“ žaidėja.
1983 m. SSRS Tautų spartakiadoje Lietuvos rinktinei atstovavo Gintarė Grikštaitė Nr. 6 , kuri vėliau tapo garsia sporto komentatore. Jos dukra Gabija taip pat atstovauja Lietuvos rinktinei.
1990-2005 m. etapas. Skrydis iki Europos čempionių karūnos.
Nors Lietuva nepriklausomybę atgavo tik 1991 m., tačiau po savo vėliava, tiesa kol kas dar tik neoficialiame Nepriklausomybės taurės turnyre, dalyvavo jau 1990 m. rudenį. Be abejo, po tiek metų pertraukos rinktinė pasikeitė iš esmės ir ją sudarė naujos krepšininkės, iš kurių netrukus sužibo ne viena žvaigždutė. Na, bet apie tai truputį vėliau. Moterys, kaip ir vyrai oficialiame turnyre debiutavo 1992 m. ir tai buvo Šiaurės šalių čempionatas. Apie visą šios epochos įvykių raidą iš eilės.
1. 1992 m. balandžio 23-26 d. Kopenhaga. I Šiaurės šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris buvo Algimantas Šatas. Komandos lyderės turnyre: D. Belickaitė ir J. Štreimikytė pelniusios po 54 taškus. Joms gerai talkino L. Giraitė 50 taškų, D. Jodeikaitė 47 taškai, na ir V. Tuomaitė su 44 taškais. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Tuomaitė, kuri abejose savo žaistose rungtynėse pelnė po 22 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 4 rungtynes, iš kurių laimėjo visas ir nepatyrė nei vienos nesėkmės.
2. 1993/1994 m. I etapas gegužės 14-16 d. Vizėjus. Lietuvos moterų rinktinė sužaidžia 3 rungtynes ir visas laimėjusi patenka į kitą atrankos etapą. II etapas gegužės 18-22 d. Vilnius. Atrankos turnyras į 1995 m. Europos čempionatą. Lietuvos moterų rinktinė iš 5 žaistų rungtynių laimi trejas ir tarp 6 komandų užėmusi 3 vietą patenką į Europos čempionato finalinį etapą. Rinktinės treneris buvo Valentinas Kanapkis. Komandos lyderės atrankos turnyruose buvo: Ingrida Jonkutė pelniusi 95 taškus. Jai gerai talkino D. Kurtinaitienė pelniusi 86 taškus ir J. Štreimikytė pelniusi 73 taškus. Rezultatyvumo rekordas turnyre priklausė Štreimikytei, kuri prieš Kroatijos rinktinę pelnė 24 taškus.
Turnyre rinktinė iš viso sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė 2 nesėkmes.
3. 1993 m. birželio 26-30 d. Baltijos jūros šalių žaidynės. Lietuvos moterų rinktinė tapo čempionėmis. Rinktinės treneris buvo Valentinas Kanapkis. Komandos lyderės turnyre: Lina Dambrauskaitė pelniusi 62 taškus. Jai gerai talkino J. Štreimikytė 55 taškai, J. Vilutytė 54 taškai ir L. Giraitė-Berūkštienė 51 taškas. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Štreimikytė pelniusi 29 taškus rungtynėse prieš Latviją.
Turnyre rinktinė sužaidė 5 rungtynes, iš kurių visas laimėjo ir nepatyrė nei vienos nesėkmės.
4. 1994 m. balandžio 15-17 Talinas. II Šiaurės šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė iškovoja bronzos medalius. Rinktinės treneris buvo Valentinas Kanapkis. Komandos lyderės turnyre: Neringa Rolskytė-Zakalskienė pelniusi 60 taškų. Jai gerai talkino J. Štreimikytė pelniusi 45 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Zakalskienė, kuri rungtynėse prieš Suomijos rinktinė pelnė net 36 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė trejas rungtynes, iš kurių 2 laimėjo ir patyrė vieną nesėkmę.
5. 1995 m. birželio 8-18 d. Brno. XXV Europos moterų čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 5 vietą. Rinktinės treneris buvo Valentinas Kanapkis. Komandos lyderės čempionate: L. Giraitė-Berūkštienė 116 taškų, J. Štreimikytė 109 taškai ir V. Tuomaitė 105 taškai. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Štreimikytė rungtynėse prieš Italijos rinktinę pelniusi 22 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 9 rungtynes, iš kurių 4 laimėjo ir patyrė 5 nesėkmes.
6. 1996 m. gegužės 22-26 d. Anžė. Atrankos turnyras dėl patekimo į 1997 m. Europos čempionatą. Lietuvos moterų rinktinė tarp šešių komandų užėmė antrąją vietą ir pateko į finalinį etapą. Rinktinės treneris buvo Vydas Gedvilas. Komandos lyderės turnyre: Jurgita Štreimikytė pelniusi 121 tašką. Jai gerai talkino L. Giraitė-Berūkštienė 86 taškai. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė Štreimikytė, kuri į Suomių krepšį įmetė 28 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 5 rungtynes, iš kurių laimėjo trejas ir patyrė dvi nesėkmes.
1995 m. XXV Europos moterų krepšinio čempionato atidarymo momentas
7. 1997 m. birželio 6-15 d. Vengrija. XXVI Europos moterų krepšinio čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa Europos nugalėtojomis. Komandos treneris buvo Vydas Gedvilas. Komandos lyderės čempionate: J. Štreimikytė pelniusi 156 taškus. Taip pat gerai atrodė L. Dambrauskaitė 107 taškai, J. Vilutytė 102. Rezultatyviausia pasirodymą surengė Štreimikytė, kuri į Čekijos ir Ispanijos krepšį suvertė po 26 taškus. Aplamai, nors šiame čempionate rinktinei jau neatstovavo kelios buvusios ryškios žaidėjos kaip V. Tuomaitė, I. Jonkutė ir L. Berūkštienė, tačiau jas pakeitė kitos ryškios asmenybės kaip L. Brazdeikytė ar A. Kaušaitė. Vyrams įprasta, kad po pergalingų pasirodymų juos sutinka minios gerbėjų. Tą kartą sugrįžusias mūsų moteris taip pat sutiko tūkstančiai gerbėjų.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 7 ir patyrė vos vieną nesėkmę. Kadangi tai auksinis čempionatas paminėsiu visus rezultatus. Lietuva pirmose rungtynėse įveikė Čekes 89:82 (48:48). Antrose patirtas vienintelis pralaimėjimas Jugoslavijai 79:82 (35:38). Trečiose nugalėta Vokietija 75:67 (38:32). Ketvirtosiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Ukrainietes 73:70 (35:33). Na ir paskutinėse grupės varžybose nugalėta Ispanija 78:67 (39:42). Ketvirtfinalio etape peržengtas Moldovių barjeras 68:53 (39:26). Pusfinalyje po dramatiškos kovos ir pratesimo vos vienu tašku, bet įveikta Vokietija 78:77 (34:33;70:70). Na ir finale pasiekta pergalė prieš Slovakes 72:62 (30:29) taip įsirašant amžiams į istorijos puslapius.
63 Lentelė. Lietuvos krepšininkių indėlis į XXVI Europos čempionato atrankos varžybas 1997m.
Turnyre rintinė sužaidė 9 rungtynes, iš kurių laimėjo 4 bei patyrė 5 pralaimėjimus.
9. 1999 m. gegužės 28- birželio 6 d. Lenkija. XXVII Europos moterų krepšinio čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 6 vietą. Rinktinės treneris buvo V. Gedvilas. Komandos lyderės turnyre: J. Štreimikytė pelniusi 105 taškus. Jai geriausiai talkino J. Vilutytė 96 taškai ir I. Jonkutė 81 taškas. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Vilutytė, kuri mače prieš Čekes pelnė net 34 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 bei patyrė 3 nesėkmes.
10. 1999/2000 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2001 m. Europos čempionatą. Lietuvos rinktinė grupėje užėmė 1 vietą ir iškovojo kelialapį į finalinį etapą. Rinktinės treneris buvo. V. Gedvilas. Rinktinės lyderės turnyre: J. Štreimikytė pelniusi 88 taškus ir J. Vilutytė su 77 taškais. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Štreimikytė pelniusi 25 taškus prieš Rumunijos rinktinę.
Turnyre rinktinė sužaidė 6 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir patyrė 1 nesėkmę.
11. 2001 m. rugsėjo 14-23 d. Prancūzija. XXVIII Europos moterų krepšinio čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą. Treneris buvo V. Gedvilas. Komandos lyderės čempionate: J. Vilutytė pelniusi 103 taškus. Jai gerai talkino L. Brazdeikytė pelniusi 88 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė L. Dambrauskaitė pelniusi 23 taškus rungtynėse prieš Čekes. Be ja, rintinei čempionate nepadėjo lyderė J. Štreimikytė.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir patyrė 3 nesėkmes.
12. 2001/2002 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2003 m. Europos čempionatą. Moterų rinktinė į finalinį etapą nepateko. Rinktinės treneris buvo V. Gedvilas. Komandos lyderės atrankos turnyre: A. Abromaitė pelniusi 66 taškus. Jai gerai talkino Štreimikytė pelniusi 65 taškus, tačiau sužaidusi tik trejas rungtynes. Na ir L. Brazdeikytė su 64 taškais. rezultatyviausias rungtynes sužaidė Štreimikytė prieš Čekijos rinktinę pelniusi 25 taškus.
Turnyre rinktinė sužaidė 6 rungtynes, iš kurių laimėjo tik 2 ir patyrė 4 nesėkmes.
13. 2002 m. rugsėjo 14-24 d. Kinija. XIV Pasaulio moterų čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 11 vietą. Rinktinės treneris V. Gedvilas. Komandos lyderės čempionate: Iveta Marčauskaitė pelniusi 122 taškus. Jai neblogai talkino A. Abromaitė ir L. Brazdeikytė pelniusios po 85 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Marčauskaitė pelniusi 23 taškus rungtynėse prieš Jugoslavijos rinktinę. Lietuvos rinktinėje šiame čempionate debiutavo vėliau ilgą laiką lyderėmis buvusios jau minėta I. Marčauskaitė, Sandra Valužytė.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo tik 3 ir patyrė 5 nesėkmes.
14. 2004 m. rugsėjo 8-25 d. Atrankos turnyras dėl teisės varžytis 2005 m. Europos čempionate. Lietuvos moterų rinktinė grupėje užėmusi 1 vietą iškovojo kelialapį į finalinį etapą. Rinktinės treneris A. Paulauskas. Komandos lyderės turnyre buvo: Sandra Valužytė 94 taškai, J. Štreimikytė 80 taškų ir I Baranauskaitė 78 taškai. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė S. Valužytė, kuri į Vengrijos rinktinės krepšį įmetė 23 taškus.
Turnyre rintinė sužaidė 6 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir pralaimėjo 1 kartą.
15. 2005 m. XXX Europos moterų čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris A. Paulauskas. Komandos lyderės čempionate buvo: S. Valužytė 108 taškai. jai neblogai talkino I. Marčauskaitė 94 taškai ir R. Valentienė 85 taškų. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė I. Marčauskaitė, kuri pelnė 25 taškus rungtynėse prieš Rusiją.
Turnyre rinktinė sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir patyrė 3 nesėkmes.
Tai gi, apibendrinant šį 1990-2005 m. laikotarpį galima jį pavadinti sėkmingu ir pergalingu, kadangi buvo iškovotas Europos čempionato auksas, bei net pora kartų pasiektas finalas. Sėkmingai debiutuota ir pasaulio čempionate. Šio laikotarpio žvaigždėmis norėtųsi laikyti ne vieną ar kelias krepšininkes, o visą po nepriklausomybės atgavimo 1992/1993 m. suburtą rinktinę. Šios merginos jau tada sėkmingai rungtyniavo ir laimėjo Šiaurės šalių čempionatus, bei sėkmingai pasirodė 1995 m. atrankos turnyre. Praktiškai visos šios krepšininkės vėliau 1997 m. iškovojo Lietuvai Europos auksą, o ir vėliau sėkmingai garsino Lietuvą atstovaujant rinktinei ar klubuose. Be abejo ryškiausia tos kartos krepšininkė buvo Jurgita Štreimikytė, tačiau ir be jos žvaigždėmis tapo, bei įsimintiną žaidimą demonstravo Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė, Loreta Berūkštienė, Jovita Jutelytė, Ingrida Jonkutė, Vitalija Tuomaitė. Seserys dvynės Jurgita ir Aneta Kaušaitės, Lina Dambrauskaitė, Lina Brazdeikytė, Irena Baranauskaitė. Šioms krepšininkėms bebaigiant karjeras rinktinėje pasirodė ir sėkmingai rungtyniavo Sandra Valužytė, Iveta Marčauskaitė, Agnė Abromaitė, Rima Vadapalaitė-Valentienė, bet apie jas truputį vėliau.
Per šį laikotarpį Lietuvos moterų rinktinė sužaidė 89 oficialias rungtynes, iš kurių laimėjo 58 ir patyrė 31 nesėkmę. Rinktinei vadovavo trys skirtingi treneriai, tai Valentinas Kanapkis, Vydas Gedvilas ir Algirdas Paulauskas. Na, o jei išskiriant penketukus daugiausiai įmetusių ir daugiausiai rungtynių rinktinėje sužaidusių žaidėjų, tai išsirikiuotų taip: Taškai: 1. Jurgita Štreimikytė 1211, 2. Jolanta Vilutytė 706, 3. Lina Dambrauskaitė 706, 4. Loreta Berūkštienė 649, 5. Dalia Kurtinaitienė 440. Rungtynės: 1. L. Dambrauskaitė 83, 2. J. Štreimikytė 78, 3. J. Vilutytė 69, 4. D. Kurtinaitienė 58, 5. L. Berūkštienė 56.
Šios išvardintos krepšininkės ir buvo pačios ryškiausios to laikotarpio Lietuvos moterų krepšinio žvaigždės, todėl apie jas truputį plačiau atskirai.
1. Jurgita Štreimikytė – 1972.05.14 Alytus. Šią krepšininkę, su visa pagarba ankstesnės kartos žvaigždėms, manau galima vadinti geriausia visų laikų Lietuvos krepšininke, arba „Moterų Saboniu“. Jurgita karjerą pradėjo 1992 m. Vilniaus „Telerina“ komandoje. Taip, tai ta pati legendinė „Kibirkštis“ tik pakeitusi pavadinimą. Vėliau, po karjeros užsienio klubuose dar ne vienus metus atstovavo šiam klubui, kurio pavadinimas keitėsi ir tapo „Telekomu“ ir „Teo“. Štreimikytė 3 sezonus 2000/2001/2005 m. atstovavo moterų WNBA klubui Indiana „Fever“. Su Lietuvos moterų rintine 1997 m. tapo Europos čempione. Ne kartą karjeroje rinkta į visų žvaigždžių rungtynes, ar pripažinta turnyrų naudingiausia žaidėja. Kaip moterims pasižymėjo taisyklingu metimu „Nuo riešo“
2. Jolanta Vilutytė – 1969.12.14 Rokiškis. Šią krepšininkę galima statyti antra po Štreimikytės ne tik dėl pelnytų taškų rinktinėje, bet aplamai pagal talentą, naudą rinktinei, įtaką. Vilutytė net 11 savo karjeros metų praleido viename Vengrijos klube Mizo-Pecsi VSK. 1997 m. su Lietuvos moterų rinktine tapo Europos čempione. Taip pat yra tapusi Lietuvos čempione atstovaudama tai pačiai legendinei Vilniaus komandai „Telekomui“.
3. Lina Dambrauskaitė – 1968.01.20 Kaunas. Karjerą pradėjo 1986 m. Kauno „Bangos“ komandoje. Kaip ir dera Kaunietei ne vienerius metus atstovavo legendinei Kauno komandai „Laisvė“. Tačiau 1993-1994 m. sezoną vis gi praleido Vilniaus“Telerina“ komandoje. 1997 m. su Lietuvos moterų rinktine tapo Europos čempione. Lina iki šiol yra daugiausiai oficialių rungtynių rinktinėje sužaidusi žaidėja, 83 rungtynės. 1997 m. po triumfo Europos čempionate apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.
4. Loreta Berūkštienė – 1964.12.07 Telšiai. Buvusi Vilniaus „Telekomo“ žaidėja, viena Lietuvos rinktinės lyderių. Daug metų atstovavo rinktinei ir kaip tyčia tais pergalingais 1997 m. neatstovavo ir nepasipuošė aukso medaliu. Bet kuriuo atveju šios kartos viena ryškiausių ir didžiausią įtaką dariusių žaidėjų.
5. Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė – 1966.04.15 Kaunas. Viena iš ryškiausių tos kartos žaidėjų, kuri legendiniam klubui „Telekomas“ neatstovavo. Karjerą pradėjo dar 1984 m. Kauno „Banga“ komandoje, kuriai atstovavo net 6 sezonus. Vėliau buvo etapas ir „Laisvės“ komandoje ir užsienio klubuose. Su Lietuvos rinktine 1997 m. tapo Europos čempione, bei buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.
6. Dar viena įsimintina, tos kartos krepšininkė, kurią privalu paminėti, tai Aneta Kaušaitė – 1970.11.30 Jakštaičiai. Aneta turėjo sesę dvynę Jurgitą. Jos abi kartu atstovavo Lietuvos rinktinei ir 1997 m. tapo Europos čempionėmis. Aneta buvo apdovanota ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Karjerą pradėjo dar 1988 m. legendinėje Vilniaus „Kibirkšties“ komandoje. Tačiau ne dėl šių faktų norisi ją išskirti. Aneta buvo pirmoji lietuvė krepšininkė pravėrusi stipriausios planetos moterų lygos WNBA duris ir vieną sezoną 1998-1999 m. atstovavo Detroito Shock klubui.
Užbaigti pasakojimą apie šią epochą noriu trumpu pristatymu legendinės Lietuvos komandos, kurioje savo krepšininkių kelią pradėjo, arba vėlesniais karjeros etapais žaidė beveik visos garsiausios Lietuvos krepšinio legendos.
Vilniaus „Kibirkštis“ – moterų krepšinio klubas įkurtas dar 1961 m. Klubas kaip ir vyrų „Žalgiris“ rungėsi aukščiausiame TSRS čempionate ir yra tapusi prizininkę. Klubo pavadinimas dažnai kito. Pirmaisiais metais komanda vadinosi „Kibirkštis“, vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „Ryšininkas-Šviesa“, dar vėliau į „Telerina“, o nuo 1995 m. klubas buvo pervadintas į „Lietuvos Telekomas“. Po 10 metų (po 2005–2006 m. sezono) klubas pervadintas į Vilniaus „TEO“. Po 2009-2010 m. sezono pirmą ir vienintelį kartą istorijoje klubo veikla buvo sustabdyta. 2011 m., po klubo atkūrimo, Vilniaus komanda vadinosi „Kibirkšties-Tichės-IKI“, po poros metų, 2013–2014 m. sezone, „Kibirkštis-VIČI“, dar po kelių metų – Vilniaus „Kibirkštis“, o nuo 2019–2020 sezono pradžios moterų krepšinio klubo pavadinimas – Vilniaus „Kibirkštis-MRU“.
2006-2021 m. etapas. Sunku pripažinti, bet tai moterų krepšinio ilgas… ilgas… sąstingio laikotarpis. Ir netikėtai sužibusi vilties žvaigždutė?
Po truputi pasitraukiant 1997 m. Europos čempionių kartais, arba, gal, net gi galima vadinti dešimtmečio po nepriklausomybės kartai, bei seniesiems treneriams „vilkams“ pirma Kanapkiui, o po to jau ir Gedvilui rinktinės rezultatai ėmė smarkiai prastėti, kol galiausiai paskutiniais metais aplamai moterų rinktinė į svarbiausius turnyrus nebepatenka ir liko didžiojo krepšinio paraštėse. Laimei ne kažkur kitur.. ne Slovėnijoje (vėl gi), ar Serbijoje, o būtent mūsų krašte sužibo iki tol neregėtas talentas. 2018 m. vasarą Lietuvos jaunučių iki 16 m. rinktinėje žaidė, čempionate dominavo ir padėjo iškovoti sidabro medalius, net trejais metais už daugumą žaidėjų jaunesnė, vos 13 metų sulaukusi Justė Jocytė. Dar tais pačiais metais būdama tokio jauno amžiaus Justė debiutavo suaugusių moterų čempionate LMKL Klaipėdos komandoje ir netrukus Lietuvos jau moterų rinktinėje. Netrukus šią talentingą krepšininkę persiviliojo moterų Eurolygoje rungtyniaujantis prancūzų klubas Asvel. Vis dar būdama labai jauna vos 16 metų Justė jau yra debiutavusi Eurolygoje ir 2021-2022 m. sezone jau gauna nemenką rolę komandoje ir tampa vis svarbesne. Sunku prognozuoti tokios jaunos žaidėjos ateitį, bet logika sufleruoja, kad netrukus Justė ims dominuoti ir moterų lygyje, bei turėtų tapti trečiąja Lietuvos krepšininke, kuri pravers WNBA duris. Na ir reikia tikėtis, kad su lig šiuo etapu kils ir moterų krepšinio rinktinės lygis, bei vėl pateksime į Europos čempionatus, o kas žino gal ir į Olimpines žaidynes. Tuo labiau, kad be Justės taip pat auga gan talentingų krepšininkių būrelis, o ir vyresnių už kelių metų nebus dar plunksnos išbyrėjusios. Na, o apie tas vyresnes ir jų pasirodymus su Lietuvos rinktine pratęskime skaičius ir faktus iki galo.
1. 2006 m. rugsėjo 13-22 d. Brazilija. Lietuvos moterų rinktinė iškovoja 6 vietą. Komandos treneris buvo Algirdas Paulauskas. Komandos lyderės turnyre: J. Štreimikytė 107 taškai ir S. Valužytė 97 taškai. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Štreimikytė, kuri pelnė 23 taškus prieš Ispanijos rinktinę. Ir tai buvo paskutinis turnyras, kuriame Lietuvos rinktinei atstovavo jos ilgametė lyderė.
Turnyre rinktinė iš viso sužaidė 8 rungtynes, iš kurių 4 laimėjo ir tiek pat kartų teko pripažinti varžovių pranašumą.
2. 2007 m. rugsėjo 24-spalio 7 d. Italija. XXXI Europos moterų čempionas. Lietuvos rinktinė iškovoja 5-8 vietas. Čempionate buvo skirstomos vietos ir į Pekino olimpines žaidynes Mūsų krepšininkių užimtos vietos nepakako ir kelialapis nebuvo iškovotas. Rinktinės treneris buvo Algirdas Paulauskas. Komandos lyderės čempionate I. Marčauskaitė 92 taškai, S. Valužytė 91 taškas ir A. Čudarienė 90 taškų. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė Eglė Šulčiūtė, kuri rungtynėse prieš Prancūzes pelnė 21 tašką. Po šio čempionato pasitraukė treneris.
3. 2008 m. rugpjūčio 13-rugsėjo 12 d. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2009 m. Europos čempionatą. Lietuvos rinktinė grupėje varžėsi su Ukrainos, Vokietijos, Izraelio ir Didžiosios Britanijos rinktinėmis. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo kelialapį į finalinį etapą. Komandos vairą jau perėmė treneris Rūtenis Paulauskas. Komandos lyderės atrankoje buvo: S. Valužytė pelniusi net 111 taškų. Ji taip pat sužaidė ir rezultatyviausias rungtynes, kaip prieš Brites pelnė 24 taškus.
Atrankos turnyre rinktinė iš viso sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė vos 2 nesėkmes.
4. 2009 m. birželio 7-16 d. Latvija. XXXII Europos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė pasidalino vos 11-12 vietas. Rinktinės treneris buvo R. Paulauskas. Komandos lyderės čempionate: Eglė Staknevičienė pelniusi 89 taškus. Ji sužaidė ir rezultatyviausias rungtynes turnyre pelniusi net 30 taškų prieš Turkijos rinktinės krepšininkes.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė į 2010 m. Pasaulio čempionatą nepateko .
5. 2010 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2011 m. Europos čempionatą. Rintinė varžėsi grupėje kartu su Olandija, Kroatija, Belgija, Italija. Užėmusios pirmą vietą krepšininkės iškovojo kelialapį į finalinį turnyrą. Rinktinės treneriu vėl tapo A. Paulauskas. Komandos lyderės atrankos turnyre buvo: S. Valužytė-Linkevičienė pelniusi 122 taškus ir A. Abromaitė 121 taškas. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė Gintarė Petronytė pelniusi 22 taškus rungtynėse prieš Kroates.
Atrankos turnyre rinktinė iš viso sužaidė 8 rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė 2 nesėkmes.
6. 2011 m. birželio 18-liepos 2 d. Lenkija. XXXIII Europos čempionatas. Lietuvos moterų rintinė iškovojo 7 vietą. Čempionate buvo dalinami kelialapiai į olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Deja rinktinės užimta vieta kelialapio negarantavo. Rinktinės treneris buvo A. Paulauskas. Komandos lyderės čempionate buvo: S. Valužytė-Linkevičienė 109 taškai ir a. Bimbaitė 100 taškų. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė A. Bimbaitė ir E. Šulčiūtė, kurios rungtynėse prieš Rusiją pelnė po 20 taškų.
Turnyre rinktinė iš viso sužaidė 9 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir patyrė 4 pralaimėjimus.
Lietuvos moterų rinktinė į 2012 m. Londono olimpines žaidynes nepateko.
7. 2012 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2013 m. Europos čempionatą. Lietuvos rinktinė grupėje varžėsi su Olandijos, Belgijos, Slovakijos ir Slovėnijos rinktinėmis. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo kelialapį į finalinį etapą. Rinktinės treneris buvo A. Paulauskas. Komandos lyderės atrankos turnyre buvo: G. Petronytė pelniusi 146 taškus ir S. Valužytė-Linkevičienė 100 taškų. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė Petronytė prieš Slovėnijos krepšininkes pelniusi 22 taškus.
Atrankos turnyre rinktinė iš viso sužaidė 8 rungtynes, iš kurių 6 laimėjo ir 2 pralaimėjo.
8. 2013 m. birželio 15-17 d. Prancūzija. XXXIV Europos moterų krepšinio čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė pasidalino vos 13-16 vietas. Rinktinės treneris buvo A. Paulauskas. Komandos lyderės čempionate: G. Petronytė 44 taškai. Petronytė sužaidė ir rezultatyviausias rungtynes pelniusi 23 taškus prieš Kroatijos rinktinę.
Turnyre rinktinė sužaidė tik 3 rungtynes, iš kurių 1 laimėjo ir dvejas pralaimėjo, bei iš grupės etapo neišėjo.
9. 2014 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2015 m. Europos čempionatą. Lietuvės B grupėje susitiko su Didžiosios Britanijos, Belgijos ir Makedonijos rinktinėmis. Užėmusi grupėje 1 vietą moterų rinktinė pateko į finalinį etapą. Rinktinės treneris buvo Mantas Šernius. Komandos lyderės turnyre: Kamilė Nacickaitė pelniusi 72 aškus. Rezultatyviausias rungtynes sužaidė G. petronytė, kuri į Makedonių krepšį įmetė 20 taškų.
Atrankos turnyre rinktinė iš viso sužaidė 6 rungtynes, iš kurių laimėjo 5 ir vos kartą patyrė nesėkmę.
10. 2015 m. birželio 11-27 d. Vengrija/Rumunija. XXXV Europos moterų čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 8 vietą. Rinktinės treneris buvo M. Šernius. Komandos lyderės čempionate: K. Nacickaitė 158 taškai ir G. Petronytė 133 taškai. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Nacickaitė pelniusi net 29 taškus rungtynėse prieš Juodkalniją.
Turnyre rinktinė iš viso sužaidė 10 rungtynių, iš kurių laimėjo 5 ir tiek pat kartų pralaimėjo.
11. 2015 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2017 m. Europos čempionatą. Grupėje rinktinė varžėsi su Latvijos ir Slovėnijos rinktinėmis. Lietuvos moterų rinktinė nepateko į finalinį etapą. Rinktinei vadovavo Rimvydas Samulėnas. Komandos lyderės atrankos turnyre buvo: G. Petronytė pelniusi 49 taškus. Jai gerai talkino S. Okockytė 38 taškai ir Nacickaitė su Šulčiųte pelniusios po 35 taškus. Rezultatyviausias rungtynes atrankoje sužaidė Petronytė, kuri pelnė net 31 tašką rungtynėse prieš Latvijos rinktinę.
Lietuvos moterų rinktinė į 2016 m. Rio olimpines žaidynes nepateko.
Lietuvos moterų rinktinė į 2017 m. Europos čempionatą nepateko.
12. 2017 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2019 m. Europos čempionatą. Lietuvos rintinė grupėje varžėsi su Rusijos, Albanijos ir Vengrijos rinktinėmis. Grupėje užėmusios 3 vietą į finalinį etapą vėl nepateko. Rinktinės treneris buvo M. Šernius. Komandos lyderės atrankos turnyre buvo: G. Petronytė 123 taškai ir K. Nacickaitė 108 taškai. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Petronytė pelniusi 27 taškus rungtynėse prieš Albanijos rinktinę.
Turnyre rinktinė iš viso sužaidė 6 rungtynes, iš kurių laimėjo tik 2 ir patyrė 4 nesėkmes.
Lietuvos moterų rinktinė į 2019 m. Europos čempionatą nepateko.
13. 2019/2020/2021 m. Atrankos turnyras dėl patekimo į 2021 m. Europos čempionatą. Čempionatas dėl pandemijos nukeltas į 2022 m., o atrankos turnyras išsitęsė. Lietuvės E grupėje kovojo su Albanijos, Turkijos ir Serbijos rinktinėmis. Likusios 3 vietoje į finalinį etapą nepateko. P.s., dėl pandemijos Albanijos rinktinė atsisakė tęsti pasirodymą, todėl rinktinė sužaidė vieneriomis rungtynėmis mažiau. Rinktinės treneris buvo M. Šernius, kuris po nesėkmingo pasirodymo pasitraukė. Komandos lyderės atrankos turnyre buvo: K. Nacickaitė pelniusi 34 taškus. Šioje atrankoje rinktinėje debiutavo vos 13 metų sulaukusi Justė Jocytė. Debiutinėse rungtynėse jaunuolė pelnė 4 taškus.
Atrankos turnyre rinktinė iš viso sužaidė 5 rungtynes, iš kurių pasiekė vos 1 pergalę ir patyrė 4 pralaimėjimus.
Tai gi, apibendrinant laikotarpį nuo 2006 m. iki 2021 m. galima paminėti tokius faktus: 2006 m. paskutinį oficialų turnyrą Pasaulio čempionate sužaidė ilgametė rinktinės lyderė Jurgita Štreimikytė. Ją pakeitė kitos žaidėjos. Pradžioje rinktinės naštą tempė L. Brazdeikytė, I. Marčauskaitė-Šalkauskė, A. Abromaitė-Čiūdarienė, R. Vadapalaitė-Valentienė. Prie šių žaidėjų augo ir iki rinktinės ilgamečių lyderių išaugo S. Valužytė-Linkevičienė, G.Petronytė, E. Šulčiūtė-Staknevičienė. Na, o pastaraisiais metais prisijungė kitos talentingos krepšininkės kaip jau minėta Jocytė, G. Meškonytė.
Per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė iš viso sužaidė 85 oficialias rungtynes, iš kurių laimėjo 46 kartus ir patyrė 39 nesėkmes. Šiame rinktinės etape vyriausiais treneriais buvo A. Paulauskas, R. Paulauskas, M. Šernius ir R. Samulėnas, o daugiausiai taškų oficialiose rungtynėse pelnė: 1. S. Valužytė-Linkevičienė 1041, 2. G. Petronytė 762, 3. A. Abromaitė-Čiūdarienė 669, 4. E. Šulčiūtė-Staknevičienė 584, 5. R. Vadapalaitė-Valentienė 554, 6. L. Brazdeikytė 526, 7. K. Nacickaitė 471. Na, o daugiausiai rungtynių rintinei atstovavo šios krepšininkės: 1. S. Valužytė-Linkevičienė 93, 2. R. Vadapalaitė-Valentienė 78, 3. A. Abromaitė-Čiūdarienė 76, 4. G. Petronytė 68, 5. E. Šulčiūtė-Staknevičienė 63, 6. L. Brazdeikytė 59.
Jei apibendrinant skaičiais visą istoriją nuo pat pradžių skaičiai būtų tokie: Rezultatyviausios rinktinės žaidėjos: 1. J. Štreimikytė 1211, 2. S. Valužytė-Linkevičienė 1041, 3. G. Petronytė 762, 4. J. Vilutytė 706, 5. L. Dambrauskaitė 706, 6. A. Abromaitė 669, 7. L. Berūkštienė 649, 8. E. Šulčiūtė 584, 9. R. Vadapalaitė-Valentienė 554, 10. L. Brazdeikytė 526. Daugiausiai rungtynių sužaidusios krepšininkės: 1. S. Valužytė-Linkevičienė 93, 2. L. Dambrauskaitė 83, 3. J. Štreimikytė 78, 4. R. Vadapalaitė-Valentienė 78, 5. A. Abromaitė 76, 6. J. Vilutytė 69, 7. G. Petronytė 68, 8. E. Šulčiūtė 63, 9. L. Brazdeikytė 59, 10. D. Kurtinaitienė 58.
Garsiausios šio laikotarpio krepšininkės
- Agnė Abromaitė – 1979.01.15 Klaipėda. Karjerą pradėjo 1998 m. Vilniaus „Teo“ komandoje
- Lina Brazdeikytė – 1974.09.09 Kaunas. Karjerą pradėjo 1994 m. gimtojo miesto komandoje „Laisvė“. 1997 m. su Lietuvos moterų rinktine iškovojo Europos čempionės titulą.
- Sandra Valužytė-Linkevičienė – 1982.02.01 Kretinga. Karjerą pradėjo 199 m. Kauno klube „Vici Aistės“. 2003-2004 m. atstovavo Vilniaus “ Telekomuo“ komandai.
- Gintarė Petronytė – 1989.03.19 Panevėžys. Karjerą pradėjo 2005 m. Vilniaus klube „lintel 118“. 2006-2009 m. atstovavo Vilniaus „Telekomo“ komandai. 2010/2018 m. 2 kartus Fiba Europos taurės laimėtoja.
- Eglė Šulčiūtė – 1985.08.31 Marijampolė. Karjerą pradėjo 2001 m. Vilniaus komandoje „Lintel 118“. 2004-2007 m. atstovavo Vilniaus „Telekomo“, o pakeitus pavadinimą „Teo“ komandai.
- Rima Vadapalaitė-Valentienė – 1978.06.10 Ukmergė. Karjerą pradėjo 1998 m. Vilniaus „Telekomo“ komandoje. 2011 m. iįrinkta geriausia metų Lietuvos krepšininke.
- Kamilė Nacickaitė – 1989.12.28 Šiauliai. Karjerą pradėjo JAV universiteto komandoje „Drexler“.Iki šiol Lietuvoje nerungtyniavo ir visą karjerą praleido užsienio komandose
2021 m. etapas. Jį galima pavadinti „Pradedam nuo balto lapo“.
Vos spėjus palinkėti sėkmės ateities kovose štai jis ir prasidėjo. Moterų rinktinė pradėjo atrankos kovas dėl patekimo į 2023 m. vyksiantį Europos čempionatą. Grupėje kartu su mūsiškėmis varžosi Prancūzija, Ukraina ir Suomija. Rinktinė kovas pasitinka po permainų. Visų pirma pasikeitė krepšinio federacijos vadovai. Moterų rinktinės treneriu paskirtas Rimantas Grigas. Po pertraukos sugrįžo senbuvė Marija Solopova. Pirmoji dvikova įvyko 2021.11.11 prieš suomes. Rinktinė atranką pradėjo pergalingai nugalėdama varžoves užtikrintai 69:59 (20:17;15:7;19:15;15:20). Komandos lyderės buvo K. Nacickaitė ir G. Petronytė pelniusios po 16 taškų ir L. Juškaitė pridėjusi 15 taškų. Antrosios grupės rungtynės, po kelių dienų buvo žaistos su viena, aplamai stipriausių Europos rinktinių Prancūzija. Čia jau sunku buvo tikėtis pergalės ir dėsningai nusileista stipresnei varžovei rezultatu 56:83 (17:22;11:20;15:24;13:17). Šiose rungtynėse dėl traumos negalėjo padėti jaunoji talentė J. Jocytė. Tačiau ją pakeitė po ilgesnės pertraukos į rinktinę sugrįžusi S. Okockytė-Baltkojienė. Lyderė šiose rungtynėse buvo K. Nacickaitė pelniusi 20 taškų. Likusios grupės rungtynės bus žaidžiamos jau tik 2022 metų rudenį.
