Šioje grafoje trumpai apžvelgsiu Lietuvos klubų pasirodymus svarbiausiuose Europos turnyruose.

1. Europos čempionų taurė/Eurolyga

Pirmasis ir svarbiausias klubinis turnyras buvo ir yra Eurolyga. iki 1991 m. šis turnyras vadinosi Europos čempionų taurės turnyru. Per visą istoriją Eurolygoje varžėsi trys komandos iš Lietuvos, tai Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos Rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas.

 

Kauno „Žalgiris“

„Žalgiris“ Eurolygoje debiutavo dar 1985-1986 m. sezone. ir iš karto pateko į finalą, kuriame nusileido Zagrebo „Cibona“ komandai. Sekančiais metais liko penkti ir tada sekė ilgas laikotarpis be Eurolygos. Kauno klubas vis dalyvaudavo rengiamose kvalifikacinėse varžybose, bet į pagrindinį turnyrą neprasibraudavo 11 metų iki 1998-1999 m. sezono . Po ilgo laiko prasibrovę į šį prestižinį klubinį turnyrą Žalgiriečiai jau pirmais metais užkariavo Europą ir laimėjo pirmą ir kol kas vienintelį titulą Lietuvos klubų istorijoje.

 

 

Po šio istorinio žygio klubas sėkmės sulaukė praėjus net 19 metų. 2017-2018 m. sezone „Žalgiris“ vėl prasibrovė į finalo ketvertą ir iškovojo prizinę 3 vietą.

   

 

Iš viso Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje rungtyniavo 23 sezonus. Be tų dviejų sėkmingų sezonų dar pora buvo tikrai sėkmingi. 1987 m. užimta 5 vieta, o 2019 m. patekta į atkrintamąsias varžybas tarp 8 stipriausiųjų.

 

Vilniaus „Lietuvos Rytas“

Vilniaus klubui beveik visuomet reikėdavo išsikovoti vietą Eurolygoje sėkmingai sužaidus Europos taurėje ir ją laimėjus arba bent patekus į finalą. 2001-2001 m. skilus FIBA ir atsiradus ULEB organizacijai „Lietuvos Ryto“ komanda varžėsi Suprolygos turnyre.

2005–2006 m. Reguliarusis sezonas – 8 pergalės, 6 pralaimėjimai, 4 vieta grupėje. Antrasis etapas – 3 pergalės, 3 pralaimėjimai, 3 vieta grupėje. Iš viso – 11 pergalių, 9 pralaimėjimai.

2007–2008 m. Reguliarusis sezonas – 11 pergalių, 3 pralaimėjimai, 1 vieta grupėje. Antrasis etapas – 2 pergalės, 4 pralaimėjimai, 3 vieta grupėje. Iš viso – 13 pergalių, 7 pralaimėjimai.

2009–2010 m. Reguliarusis sezonas – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai, 5 vieta grupėje. Į kitą etapą nepateko.

2010–2011 m. Reguliarusis sezonas – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai, 4 vieta grupėje. Antrasis etapas – 3 pergalės, 3 pralaimėjimai, 3 vieta grupėje. Iš viso – 7 pergalės, 9 pralaimėjimai.

2012–2013 m. Reguliarusis sezonas – 2 pergalės, 8 pralaimėjimai, 5 vieta grupėje. Į kitą etapą nepateko.

2013–2014 m. Reguliarusis sezonas – 1 pergalė, 9 pralaimėjimai, 6 vieta grupėje. Į kitą etapą nepateko.

Iš viso – 38 pergalės, 48 pralaimėjimai, 86 rungtynės, 6 sezonai.

 

Klaipėdos „Neptūnas“

Klaipėdos klubas vienintelį sezoną rungėsi Eurolygoje, o tai lėmė „Lietuvos Ryto“ susilpnėjimas. Tais metais Neptūnas pateko į LKL finalus ir tokiu būdu išsikovojo vietą stipriausiame klubiniame turnyre.

2014–2015 m. Reguliarusis sezonas – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai, 5 vieta grupėje. Į kitą etapą nepateko.

 

2. FIBA Europos taurių laimėtojų taurė/ Europos taurė/ Saportos taurė/ ULEB taurė

 

Kauno „Žalgiris“

Kauno klubas turnyre debiutavo dar 1980-1981 m. sezone. Pirmasis blynas liko prisvilęs. Tada buvo kelių sezonų pertrauka ir iškarto sėkmingas sugrįžimas 1984-1985 m. sezone „Žalgiris“ pateko į taurės finalą, kuriame tik po atkaklios kovos ir mano nuomone teisėjų klaidų pralaimėjo Barselona klubui. Tose finalinėse rungtynėse „Žalgiriui“ daugiausiai taškų pelnė Rimas Kurtinaitis – 36 ir Arvydas Sabonis pridėjo – 14 taškų.

 

Po šio įsimintino sezono taurėje buvo trejų metų pertrauka. Grįžę žalgiriečiai 2 sezonus iš eilės pateko į taurės pusfinalius 1988-89 ir 1989-1990 m. sezonuose. Tuomet vėl trejus metus aplamai nedalyvavo, o dar dvejus  metus neperžengdavo kvalifikacinio etapo ir į grupės etapą nepatekdavo. 1995-1996 m. į komandą grįžus Kurtinaičiui vėl klubas pateko į taurės pusfinalį, o kitame sezone į aštuntfinalį.

1997-1998 m. sėkmingiausias „Žalgirio“ sezonas. Klubas iškovojo Europos taurę. Finale žalgiriečiai įveikė legendinį klubą iš Italijos Milano „Stefanel“ 82:67. Saulius Štombergas tose rungtynėse pelnė 35 taškus ir buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Geriausiai jam talkino Ennis Whatley, kuris pridėjo – 19 taškų. Ir tai buvo paskutinis kartas kuomet klubas varžėsi šiame turnyre, kadangi nuo sekančio sezono iki šių laikų varžosi Eurolygoje.

 

   

Iš viso Kauno „Žalgiris“ Europos taurės turnyruose varžėsi 6 sezonus.

 

 

Vilniaus „Lietuvos Rytas“

Klubas turnyre debiutavo 1998-1999 m. sezone. Pirmaisiais metais pasirodymas nebuvo itin sėkmingas, tačiau jau antraisiais pateko į pusfinalį. Viso turnyre komanda varžėsi 15 sezonų.

 

                                               2004-2005 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“ tampa turnyro čempionais.

 

                                     2008-2009 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“ antrą kartą tampa Europos taurės čempionu.

 

Visi klubo pasirodymai Europos taurės turnyre lentelėje.

             Metai Užimta vieta turnyre
2019-2020 Top 16 (G-3)
2018-2019 1/4
2017-2018 Top 16 (G-4)
2016-2017 Top 16 (G-3)
2015-2016 Grupė  (E-6)
2014-2015 1/8
2013-2014 1/8
2011-2012 3 v
2008-2009 1 v
2006-2007 2 v
2004-2005 1 v
2003-2004 1/4
2001-2002 1/4
1999-2000 1/2
1998-1999 1/16

 

 

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Klubas Europos taurės turnyre debiutavo 2016-2017 m. sezone. Tuomet komanda pateko į kitą TOP 16 etapą, kur F grupėje liko 3 vietoje.2017-2018 m. sezone varžėsi B grupėje, kurioje liko 5 vietoje ir į tolimesnį etapą nepateko. Panevėžiečiai į turnyrą vėl sugrįžo po dvejų metų pertraukos. 2020-2021 m. sezone varžėsi grupėje C kur liko 5 vietoje ir toliau nepateko. Na ir sėkmingiausias klubui buvo 2021-2022 m. sezonas. Komanda pateko į atkrintamąsias varžybas tarp 16 stipriausių komandų ir po labai atkaklios kovos pralaimėjo būsimiems čempionams Bolonijos Virtus.

Iš viso komanda Europos taurės turnyre varžėsi 4 sezonus.

 

 

Klaipėdos „Neptūnas“

Komanda Europos taurėje debiutavo 2013-2014 m. sezone kur varžėsi H grupėje ir joje likę 5 vietoje į tolimesnį etapą nepateko. Dar du sezonus 2013-2014 ir 2014-2015 m. sezonuose pateko tarp 32 komandų. Viso klubas Europos turnyre varžėsi 3 sezonus.

MENU
DEMO