Straipsniai
Šiame skyriuje publikuosiu dvejų kategorijų straipsnius, kuriuos išskirsiu atitinkamu pavadinimu, tam , kad būtų lengviau atsirinkti skaitytojui. Pirmoji kategorija bus straipsniai, kurie jau buvo skelbti kažkurioje ar tai Lietuviškoje, ar užsienietiškoje svetainėje. Gal būt svetainė buvo mažai žinoma ir daugelis įdomų straipsnį tiesiog praleido, nepamatė ir liko neperskaitytas. Gal tas straipsnis buvo publikuotas prieš metus, o gal prieš kelis ar keliolika metų ir jau užmirštas. Tad čia vienoje vietoje bus galima surasti įdomių dar neskaitytų, arba perskaityti jau užmirštus. Antroji kategorija straipsnių bus iš senų laikų, jau senai nebeleidžiamų tarybinių laikraščių ir žurnalų. Tai bus to laikmečio daryti interviu su krepšininkais. Sakykime, interviu su 20 – mečiu Arvydu Saboniu ir panašiai. Įdomu, manau bus paskaityti ką tuo metu kalbėjo, kokias mintis reiškė žinomi sportininkai. Tokius straipsnius pavadinsiu [RETRO] ir jie bus fotografuoti, arba skanuoti.
Nr. 24 straipsnis pavadinimu „H. Giedraitis – „Žalgiris” sumaniose rankose.
Žurnalistas 80 – mečio proga kalbina jubiliatą ir buvusį Kauno „Žalgirio” ir Lietuvos rinktinės žaidėją, bei vėliau trenerį Henriką Giedraitį. Legendinė asmenybė papasakoja apie savo praeities įvykius krepšinio aikštelėse ir pasidalina įžvalgomis apie šių laikų situaciją krepšinyje ir apie „Žalgirį”. „Nieko naujo nepasakysiu: krepšinis man buvo ir tebėra neatsiejama gyvenimo dalis – be jo neįsivaizduoju savo kasdienybės”, – tvirtino „Kauno dienai” jubiliatas. Simboliška, kad penkiolika metų „Žalgiriui” atstovavusio ir daugiau nei tūkstantį oficialių rungtynių sužaidusio
Nr. 23 straipsnis pavadinimu „Auksinis pokario penketukas” .
Leonas Baltrūnas, žaidęs Lietuvos krepšinio rinktinėje 1937 ir 1939 m., 1944-ųjų vasarą surengė dešimties Lietuvos miestų krepšinio turnyrą („Dešimtuko“ turnyras). Jame karjerą pradėjo Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, Vytautas Kulikauskas ir Kazys Petkevičius. Universalusis S.Butautas Auksiniu penketuku vadinti S.Butautas, V.Sercevičius, J.Lagunavičius, V.Kulakauskas ir K. Petkevičius traukė aplinkinių dėmesį. Studijuojantys Kaune, Kūno kultūros institute (KKI), jaunuoliai 1946 m. buvo pakviesti į anuomet pajėgiausią Lietuvoje KKI krepšinio komandą. Netrukus šie krepšininkai įsitvirtino startiniame penketuke ir buvo
Nr. 22 straipsnis apie buvusį Kauno „Žalgirio” ir Lietuvos rinktinės žaidėją, bei Kauno merą Gediminą Budniką pavadinimu „Kovos ne tik aikštelėje. Krepšininkas G. Budnikas apie save ir komandos draugus”
2021 m. Gediminas Budnikas išleido savo prisiminimų knygą apie vaikystę, sporto pasiekimus krepšinio aikštelėje, gyvenimą, ir politiką. Šiame puslapyje, kategorijoje knygos galite rasti kaip atrodo ta knyga. Na, o šis straipsnis, sakyčiau keletas įdomesnių pasakojimų, paimtų būtent iš tos knygos, kurios pavadinimas „Likimo spalva – žalia”. Tad jei patiks straipsnio istorijos, gal ir visą knygą užsinorėsite įsigyti ir perskaityti. Nugalėjo pasaulio čempionus ,,Vargu ar vien politiniai dalykai būtų man užtvėrę kelią į TSRS suaugusių rinktinę.
Straipsnis Nr. 21 1937 m. Europos čempiono Stasio Šačkaus laiškai iš Sibiro. Kodėl jis ten pateko?. Straipsnis Kauno žurnalistės Perpetua Dumšienės.
Tai rašinys iš dokumentinės eseistikos ciklo, skirto Lietuvos šimtmečiui. Turiu vilties, kad pajėgsiu sujungti ir įdėti į knygą 1937 metų Europos čempiono, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjo, tarptautinės kategorijos teisėjo Stasio Šačkaus laiškus mano Tėtušiui (p.s., žurnalistės Dumšienės). Tvarkydama Tėtušio archyvus, skaitydama šimtus laiškų, buvau apdovanota ne vienu atradimu. Atėjo eilė skaityti ir iš Sibiro jam atsiųstus laiškus. Čia man tiesiog užgniauždavo kvapą. Kai jau perskaičiau Tėtušio mamos, brolių, seserų laiškus, pamačiau, kad yra ir
Nr. 20 straipsnis apie 1980 m. olimpiados Maskvoje dalyvį baidarininką Ramutį Višinskį pavadinimu „Iš kūdros – į olimpinę baidarę”
Tokijo olimpinėse žaidynėse stebint ir belaukiant gerų mūsų šalies baidarininkų ir irkluotojų pasirodymų prisiminkime ir senus laikus, kai nors ir už TSRS rinktinę, bet Lietuvos sportą taip pat garsino mūsų šalies sportininkai minėtose rungtyse. Vienas tokių, įspūdingai vietą olimpinėje rinktinėje išsikovojęs Ramutis Višinskis. Ūkininku tapęs olimpietis R. Višinskis neslepia – SSRS rinktinės nariai vartojo cheminius preparatus. Bet lietuviui pavyko rasti būdą nuo jų išsisukti. Per neilgą karjerą R. Višinskis spėjo pasiekti olimpinius vandenis. Maskvos olimpinių
Nr. 19 olimpinių žaidynių istorija: straipsnis „Bokso žvaigždė Gitas Juškevičius – apie bokso pirštines, sportinį azartą, olimpiados stebuklą ir dabartį be „šlovės kampelio“. Autorė Aldona Minkevičienė
Straipsnis apie boksininką Gitą Juškevičių, kuris 1993 pasaulio bokso čempionate Berlyne (Vokietija) bokso ringe grūmėsi su legendiniu ukrainiečiu Vladimiru Kličko. Taip pat dalyvavo 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse. Kriaušė – tik šaldytuve Žmogus, bokso ringe kovęsis 250 kartų ir 225 kovas laimėjęs, 7 kartus tapęs Lietuvos čempionu, Baltijos šalių bokso čempionato nugalėtojas, XXV vasaros olimpinių žaidynių Barselonoje dalyvis, bokso ringe per pasaulio čempionatą susikovęs su pasaulinio lygio bokso žvaigžde – ukrainiečiu Vladimiru Kličko. Bokso treneris.
Nr. 18 apie olimpines žaidynes: straipsni pavadinimu „Pirmasis lietuvis žiemos olimpinėse žaidynėse”. Autorius Vytaras Radzevičius.
Straipsnis apie pirmąjį lietuvį dalyvavusį žiemos olimpinėse žaidynėse Kęstutį Bulotą. Apie jo pasirodymą toje olimpiadoje ir tremtį lageriuose. 1927 metų spalį žurnale „Sportas“ išspausdinta žinutė (kalba netaisyta) „II Žiemos Olimpiada Šveicarijoje“. Joje buvo rašoma, kad „Šveicarijos Olimpinis komitetas paskelbė įvykstančios 1928 m. vasario 11–19 d. d. St. Moritz’e II Žiemos Olimpiados dalyvių registracijos terminus. (…) Taip pat laikas, kaip dalyviams, taip ir žiūrovams, užsisakyti viešbučius – pansionus, nes Šveicarijos Olimpinis Komitetas praneša, kad greitu laiku
Nr. 17 straipsnis apie Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės legendą, pasaulio čempioną pavadinimu „Stasys Šaparnis: buvau ir liksiu penkiakovininkas”. Straipsnio autorė Marytė Marcinkevičiūtė.
Nors puslapis skirtas krepšiniui, tačiau kažkiek įdomesnių straipsnių bus ir apie kitų sporto šakų legendas, tiesiog tam, kad jaunimas pažintų. Legendomis apipinta šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje turi savo legendas. Viena jų – 1968 m. Meksiko olimpinis vicečempionas ir 1969 m. pasaulio čempionas Stasys Šaparnis. Gyvos legendos kraityje taip pat – 1967 m. pasaulio čempionato sidabras asmeninėse varžybose, 1966 m. ir 1970 m. pasaulio čempionatų sidabro bei 1967 m. bronzos medalis komandinėje įskaitoje, penkios Lietuvos čempionato nugalėtojo
Nr. 16 Įdomus straipsnis/interviu su buvusiu „Žalgirio” ir Lietuvos rinktinės žaidėju 1971-1979 m. laikotarpiu Algirdu Linkevičiumi pavadinimu „Aš toks gimiau”
Labai įdomus straipsnis, kuriame kalbinamas buvęs labai geras krepšininkas, ilgai atstovavęs Kauno „Žalgiriui”, pradėjęs dar su Modestu Paulausku ir baigęs su Arvydu Saboniu, ilgai atstovavęs ir Lietuvos nacionalinei rinktinei – Algirdas Linkevičius. Čia jis papasakoja apie savo kelią krepšinyje, nemažai negirdėtų istorijų. Kasdieniai pasivaikščiojimai su žmona pėsčiųjų taku palei Širvėną, eksperimentai virtuvėje, nuotolinės treniruotės, susitikimai su vaikystės draugais. Taip vasaros dienas Biržuose leidžia legendinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkas, Biržuose augęs ir čia į krepšinio olimpą kopti
Nr. 15 Įdomus straipsnis/interviu su buvusiu Lietuvos rinktinės ir „Statybos” žaidėju Alfredu Vainausku pavadinimu „A. Vainausko sėkmės istorija: nuo nerūpestingo mokinio iki patyrusio ugdytojo”. Autorė Virginija Jacenavičiūtė
Straipsnyje kalbinamas buvęs krepšininkas ir treneris Alfredas Vainauskas apie jo pirmus žingsnius krepšinyje, laikotarpį „Statyboje”, taip pat baigus karjerą ir treniruojant Vilniaus „Statyba-Lietuvos ryta” ir kitos įdomios istorijos. Šlovė ir žvaigždžių liga Apie krepšinį kalbėti įpratusį Alfredą Vainauską klausimas, koks jis buvęs mokinys, truputį sutrikdo. Sostinėje gimęs ir augęs A. Vainauskas pasakoja, kad baigė 34-ąją Vilniaus vidurinę mokyklą Lazdynuose, turėjo puikius bendraklasius ir nuostabią auklėtoją Salomėją Tamašauskaitę. Sako, kad mokėsi kaip tikras sportininkas. „Gerais pažymiais