Nr. 37 straipsnis „Kaip pirmasis Lietuvos šaulys per plauką nelaimėjo medalio“

Tai pasakojimas apie legendinį Lietuvos šaulį, daug kartinį Pasaulio ir Europos šaudymo čempioną Vladą Turlą. Pasakojimas apie tai , kaip per plauką 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse netapo prizininku. Na, tai ko nepavyko padaryti šiam šaudymo meistrui tais laikais, pavyko padaryti jo pasekėjai Dainai Gudzinevičiūtei, kuri 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje iškovojo aukso medalį šaudymo rungtyje.

 

 

Turla pradėjo lankyti šaudymo treniruotes būdamas 14 metų ir labai greitai patobulėjo. Jau po metų Vladas laimėjo TSRS jaunimo čempionatą, o nuo 1976 metų buvo tarp kandidatų į TSRS nacionalinę komandą. Nepavyko patekti į olimpinę komandą Monrealio žaidynėse, tačiau po ketverių metų Turla jau buvo visateisis nacionalinės komandos narys olimpinėse žaidynėse-80 Maskvoje.

Tai buvo paskutinė olimpiada, kurioje tiek vyrams, tiek moterims šauliams buvo atviros visos disciplinos. Turlos specializacija buvo greitasis šaudymas iš mažo kalibro pistoleto (atstumas 25 metrai).

Šaulių varžybos vyko Mitiščiuose. Liepos 25 dieną prasidėjus finalui Vladui pavyko per pirmąją seriją pelnyti tik 296 taškus ir jis liko net už geriausiųjų dešimtuko (pasidalijo 11–13 vietas). Lyderiais tapo rumunas Korneliu Ion ir vokietis Jurgenas Wethlas, Monrealio-76 vicečempionas (kiekvienas po 299 taškus).

Antroje serijoje Turla išmušė beveik maksimalų rezultatą (299) ir dėl to su 595 taškais pakilo į bendrą ketvirtąją vietą. Vladas tik vienu tašku atsiliko nuo trijų lyderių — Iono, Wethlo ir prie jų prisijungusio austro Gerhardo Petričo. Bronzos medalis atiteko Petričui, o dėl aukso šauniai kovojo rumunas ir vokietis. Pirmoji papildoma jų konfrontacijos serija baigėsi lygiosiomis (148:148), antroji taip pat neleido nustatyti stipriausiojo (147:147), tačiau trečiojoje Ionas visgi pasirodė geriau (148:147), o Wethlas, kaip ir prieš ketverius metus, liko su sidabro medaliu.

Likęs su įžeidžiamu mediniu medaliu, Vladas Turla nenusivylė. Be to, po Maskvos olimpinių žaidynių jis pradėjo sėkmingiausią savo karjeros laikotarpį. 1981 metais jis iškovojo du aukso medalius Europos čempionatuose. Po metų iš pasaulio čempionato Karakase (Venesuela) jis jau atsivežė net septynis (!) aukso medalius — tris kartus laimėjo individualiose disciplinose (25 m centrinė šova, 25 m standartinis pistoletas ir 10 m orinis šautuvas), ir dar keturias pirmąsias vietas iškovojo komandinėse varžybose. Tais pačiais 1982 metais Turla buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.

Iki 1985 metų Lietuvos šaulys tapo daugkartiniu TSRS čempionatų nugalėtoju ir rekordininku. Europos čempionate Kroatijoje, Osijeke, būdamas TSRS nacionalinės komandos dalimi, jis padėjo nustatyti komandos pasaulio rekordą šaudant iš standartinio pistoleto 25 metrų atstumu (725 taškai).

Baigęs aktyvią karjerą, Turla padovanojo visą savo medalių kolekciją Biržų muziejui, o pats tapo Lietuvos Respublikos ginklų fondo pardavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Gyvena Vilniuje.

 

str., sputniknews.lt 2020.07.28
MENU
DEMO