Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė.

Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią – istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

1. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai – Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
2. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.
3. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
4. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9–0 (4–0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
5. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5–7 vietas.
6. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
7. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
8. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
9. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
10. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
11. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
12. Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.

 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)    

Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje – ?) – Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finisavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.

 1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)

Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9–0 (4–0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi  188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.

• Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.

• 188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.

1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės  (Olandija)

Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.

• Boksas: 1. Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5–8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą. 2. Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17–24 vieta.                                                        

• Dviračių sportas: 1. Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą. 2. Jurgis Gedminas.  Jurgis Gedminas buvo 55-tas. 3. Isakas Anolikas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė. 4. Vladas Jankauskas. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.

  1928 m. Olimpinėse žaidynėse Isakas Nolikas.                                     1928 m. Olimpinės žaidynės. Pirmas iš kairės Vladas Jankauskas.
(Jam tai buvo 2 žaidynės)

• Sunkioji atletika: 1. Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15–16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.

Lengvoji atletika: Bėgimas. 1. Paulina Radziulytė. Pirmoji Lietuvos moteris, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse, Paulina Radziulytė bėgo 800 m. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23–24 vieta. 2. Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose. 3. Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas. Šuolis į aukštį: 1. Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą. Ieties metimas: 1. Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas. Beja sportininkas kilęs iš Marijampolės apsk., Sasnavos kaimo.

Paulina Radziulytė – ir 1928 m. olimpietė bėgikė                                             Viktoras Ražaitis – olimpietis ieties metikas.

ir 1938metų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės

žaidėja iškovojusi sidabro medalį

• Plaukimas: 1. Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai .

 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės               

Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą – įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m – 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 – oji vieta.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį – bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.

• Greitojo čiuožimo rungtis. Kęstutis Bulota

                                              Kęstutis Bulota – 1928 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice

 1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija) 

Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.

1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje).

Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.

1. Krepšinis.  Pranas Lubinas 

1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)

Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.

1. Bobslėjus: keturvietė: Edas Rimkus

1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)

Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.

Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais – olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo.

Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui.

Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.

1. Krepšinis:  Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius.

        2.Boksas:  Algirdas Šocikas

         3.Fechtavimas: Juozas Ūdras

1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)

Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.

Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas.

Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.

Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė.

Dar vienas faktas, kurį reikia paminėti tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).

1. Krepšinis:  Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (bei jau minėti du išeivijos lietuviai Algimantas Ignatavičius, Stanislovas Darginavičius).

1956 m. Melburno olimpiada: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jai atstovavo K. Petkevičius, S. Stonkus (1 foto tupi trečias iš kairės) ir A. Lauritėnas (1 foto tupi pirmas iš dešinės). Antroje nuotraukoje A. Lauritėnas kovoja su JAV vidurio puolėju Bill Russel.

1956 m. A. Ignatavičius (foto kairėje) kartu su S. Darginavičiumi atstovavo Australijos rinktinei ir olimpiadoje iškovojo 12 vietą.

      2. Boksas: Romualdas Murauskas.

Romualdas Murauskas Melburno olimpiadoje iškovojo bronzos medalį.

      3. Fechtavimas: Juozas Ūdras.

      4. Bėgimas: Jonas Pipynė.

Bėgikas Jonas Pipynė Melburno olimpiadoje liko 20 tas.

      5. Sportinis ėjimas: 20 km: Antanas Mikėnas.

1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)

Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug.

Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Jų vairininkas buvo rusas Igoris Rudakovas.

Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.

Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.

1. Irklavimas pavienė dvivietė su vairininku: Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius.
2. Ieties metimas: Birutė Zalagaitytė – Kalėdienė.
3. Baidarės dvivietė 1000m. distancija: Mykolas Rudzinskas.

1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt – irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas – bokso.

Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas.

Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė – Tokijuje ji užėmė ketvirtąją vietą. 3000 m bėgimo su kliūtimis parengiamosiose varžybose olimpinį rekordą (8 min. 31,8 sek.) pasiekęs Adolfas Aleksejūnas finale finišavo septintas. Rutulio stūmikas Adolfas Varanauskas finale užėmė aštuntąją vietą.

Irklavimo varžybose net šeši lietuviai – Romos žaidynių vicečempionai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, taip pat Julius Vytautas Briedis, Juozapas Aleksandras Jagelavičius, Petras Karla bei Ryšardas Vaitkevičius – irklavo aštuonvietę. Vieni varžybų favoritų finale užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais dar irklavo Jurijus Suslinas, Vladimiras Sterlikas, o vairininkas buvo Jurijus Lorenconas.

B finalą laimėjo ir septintąją vietą iškovojo lietuviška pavienė keturvietė be vairininko – Celestinas Jucys, Eugenijus Levickas, Povilas Liutkaitis, Jonas Motiejūnas.

1. Irklavimas: 

• Aštuonvietė: Zigmas Jukna, Antanas Bagdonas, Julius Vytautas Briedis, Juozapas Aleksandras Jagelavičius, Petras Karla, Ryšardas Vaitkevičius.
• Pavienė keturvietė be vairininko: Celestinas Jucys, Eugenijus Levickas, Povilas Liutkaitis, Jonas Motiejūnas.

      2. Boksas: Ričardas Tamulis

      3. Lengvoji atletika:

• Ieties metimas: Birutė Zalagaitytė – Kalėdienė.
• Bėgimas su kliūtimis 3000m.: Adolfas Aleksejūnas.
• Rutulio stūmimas: Adolfas Varanauskas.

1968 m. Meksiko vasaros olimpinės žaidynės (Meksika)

Istorinėmis Lietuvos sportui tapusiose žaidynėse dalyvavo dešimt lietuvių. Ir net devyni iš jų iškovojo medalius. Be apdovanojimo liko tik irkluotojas Apolinaras Grigas.

Meksike net du Lietuvos sportininkai tapo olimpiniais čempionais – pirmą olimpinį auksą mūsų šalies istorijoje laimėjo pussunkio svorio varžybose kovojęs boksininkas Danas Pozniakas, o antrą tą pačią dieną – SSRS tinklinio rinktinėje rungtyniavęs Vasilijus Matuševas.

Olimpiniu vicečempionu tapo sunkiasvoris boksininkas Jonas Čepulis. Jam finale teko kovoti su JAV ringo legenda George‘u Foremanu.

Asmeninėse varžybose devintąją vietą užėmęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas Stasys Šaparnis iškovojo sidabrą komandų varžybose.

Bronzą aštuonviečių varžybose laimėjo kartu su kitų SSRS respublikų atstovais irklavę Romos olimpinių žaidynių vicečempionai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, taip pat – Julius Vytautas Briedis ir Juozapas Aleksandras Jagelavičius.

Pirmą savo karjeroje olimpinį medalį pelnė Modestas Paulauskas, su SSRS krepšinio rinktine iškovojęs bronzą.

1. Krepšinis: Modestas Paulauskas

      2. Irklavimas aštuonvietė: Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Julius Vytautas Briedis, Juozapas Aleksandras                    Jagelavičius, Apolinaras Grigas.

      3. Šiuolaikinė penkiakovė: Stasys Šaparnis.

Lietuvos atstovas šiuolaikinės penkiakovės rungtyje – Stasys Šaparnis (dešinėje) komandinėje rungtyje iškovojo sidabro medalį.

 4. Boksas: Jonas Čepulis, Danas Pozniakas.

1. Tinklinis: Vasilijus Matuševas.

1972 m. Miuncheno vasaros olimpinės žaidynės. (Vokietija)

Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo aštuoni sportininkai iš Lietuvos. Jie rungėsi krepšinio, plaukimo, baidarių ir kanojų irklavimo, lengvosios atletikos varžybose. Du lietuviai užkopė ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio, lengvaatletė Nijolė Sabaitė iškovojo sidabrą.

Vladas Česiūnas kartu su Jurijumi Lobanovu triumfavo dviviečių kanojų irklavimo 1000 m distancijos finale.

Meksiko žaidynių bronzos medalininkas Modestas Paulauskas Miunchene su SSRS krepšinio rinktine tapo olimpiniu čempionu viename kontraversiškiausių finalų istorijoje.

Lemiamoje dvikovoje tarp SSRS ir JAV likus žaisti 3 sek. amerikiečiai taikliais Dougo Collinso baudų metimais išsiveržė į priekį 50:49. Po antrojo metimo SSRS rinktinė negalėjo prašyti minutės pertraukėlės, todėl žaidimas buvo pratęstas. Tačiau netrukus vos prasidėjusi sovietų ataka buvo nutraukta, nes komandos treneriai audringai įrodinėjo, kad pertraukėlės jie prašė po  pirmojo baudos metimo. Kilus sumaiščiai, rungtynių laikrodis rodė, kad žaisti liko 1 sek. Į įvykių sūkurį įsitraukęs FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas įtikino sekretoriatą, kad reikia peržaisti paskutines 3 sek. Kamuolį į rankas gavęs Ivanas Jedeška perdavė jį M. Paulauskui. Ir iškart nuskambėjo sirena. Amerikiečiai puolė džiaugtis, tačiau, paaiškėjo, per anksti – sirena tik buvo sekretoriato įspėjimas, kad laikrodis dar neatsuktas ir žaidimo pradėti negalima. Galiausiai ant laikrodžio atsirado 3 sek. Žaidimas buvo atnaujintas. I. Jedeška per visą aikštę numetė kamuolį Aleksandrui Belovui ir šis, suklaidinęs du varžovus, pelnė auksinius taškus – 51:50.

Iškart po mačo JAV pateikė protestą, tačiau jis nebuvo patenkintas. Įsižeidę amerikiečiai atsisakė priimti sidabro medalius ir apdovanojimo ceremonijoje nedalyvavo.

Lengvaatletė Nijolė Sabaitė sidabro medalį iškovojo 800 m bėgimo distancijoje.

3000 m kliūtiniame bėgime septintąją vietą užėmė Romualdas Bitė.

Maratono bėgime dalyvavo Anatolijus Baranovas, kuris užėmė 15 vietą. Birutė Užkuraitytė dalyvavo kompleksinio plaukimo 200 ir 400 metrų distancijų rungtyse ir užėmė atitinkamai 16 ir 23 vietas. Šuolio į aukštį rungtyje Kęstutis Šapka užėmė 12 vietą. Rimantas Plungė dalyvavo rutulio stūmimo varžybose. Palyginti lengvai įvykdė kvalifikacinę normą (rutulį nustūmė 19 m 18 cm) ir pateko į tolesnes varžybas. Galutinis rezultatas – 19 m 30 cm (14 vieta)

1. Plaukimas: 200 ir 400 m. kompleksinėse rungtyse: Birutė Užkuraitytė.

1. Baidarių ir kanojų irklavimas: Dvivietė kanoja 1000 m.: Vladas Česiūnas.

1. Lengvoji atletika:

• 800m. bėgimas: Nijolė Sabaitė.

• 3000 m. su kliūtimis bėgimas: Romualdas Bitė.

• Rutulio stūmimas: Rimantas Plungė.

• Maratonas: Anatolijus Baranovas.

• Šuolis į aukštį: Kęstutis Šapka.

      4. Krepšinis: Modestas Paulauskas

1976 m. Monrealio vasaros olimpinės žaidynės. (Kanada)

Monrealio žaidynėse dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai. Jie iškovojo net septynis medalius. Ant garbės pakylos neužkopė tik irkluotojas Antanas Čikotas, su SSRS aštuonviete užėmęs septintąją vietą.

Olimpinėmis čempionėmis su SSRS rinktinėmis tapo krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė.

Sidabro medalį su aštuonvietės valties įgula iškovojo irkluotoja Klaudija Koženkova. Tokios pat prabos medalį iškovojo dar vienas irkluotojas – porinės keturvietės ekipažo narys Vytautas Butkus.

Lietuviška porinės dvivietės valties įgula – Genovaitė Ramiškienė ir Leonora Kaminskaitė – laimėjo bronzą.

Plaukikas Arvydas Juozaitis laimėjo bronzos medalį 100 m krūtine rungtyje. Be to, jis finišavo šeštas 200 m distancijoje krūtine, o su komandos draugais užėmė penktąją vietą kombinuotoje estafetėje 4×100 m.

1. Krepšinis: Angelė Rupšienė

1976 m. Olimpiados akimirka. Angelė Rupšienė ir Yuliana Semionova

1. Rankinis: Aldona Česaitytė-Nenėnienė
2. Irklavimas:

• Aštuonvietė valtis: Klaudija Koženkova
• Porinė dvivietė valtis: Vytautas Butkus, Genovaitė Ramiškienė ir Leonora Kaminskaitė.

      4. Plaukimas: 100 m. 200 m. krūtine, 4×100 m. estafetė: Arvydas Juozaitis

1980 m. Maskvos vasaros olimpinės žaidynės (Rusija)

Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 16 sportininkų iš Lietuvos. Jie rungėsi baidarių ir kanojų bei akademinio irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, rankinio, kulkinio šaudymo varžybose ir iškovojo net 11 medalių.

Olimpinėmis čempionėmis jau antrą kartą tapo krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Aukso medalius taip pat iškovojo SSRS krepšinio rinktinei atstovavusi Vida Beselienė bei rankinio rinktinėje žaidusi Sigita Mažeikaitė-Strečen.

Olimpiniame baseine plaukimo olimpiniais čempionais tapo Robertas Žulpa (200 m krūtine) ir Lina Kačiušytė (200 m krūtine). Ši sportininkė 100 m krūtine rungtyje finišavo septinta.

Estafetės 4×400 m olimpinį auksą su komandos draugais iškovojo bėgikas Remigijus Valiulis.

Olimpiniu vicečempionu su SSRS vyrų rankinio rinktine tapo Voldemaras Novickis.

Bronzos medalius iškovojo aštuonvietės įgulos nariai irkluotojai Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus,  krepšininkas Sergejus Jovaiša.

Per žingsnį nuo medalio liko šaulys Vladas Turla, užėmęs ketvirtąją vietą. Jis dalyvavo 25 m. greitojo šaudymo rungtyje ir surinko 595 taškus. Galina Murašova disko metimo finale buvo septinta.

Bėgikas  Aleksandras Antipovas bėgo 10000 m. distanciją. 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių metu A.Antipovas nebaigė distancijos. Vėliau pranešta jog sportininkas tapo Sovietų Sąjungos sporto medikų bandymų auka. Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo pradėti bandymai padidinti sportininkų ištvermę, perpilant jų pačių kraują – kraujo dopingas. Bėgimo metu sportininkui kilo alerginė reakcija. Vėliau jis daug gydėsi, jam buvo atliekamos sudėtingos operacijos. Po kelerių metų A.Antipovas sugrįžo į sportą. Maždaug 1983 m. jis buvo diskvalifikuotas už medikamentinio dopingo vartojimą.

Ieties metikė Jadvyga Putinienė olimpinėse žaidynėse užėmė 11 vietą.

Maskvos žaidynėse dirbo ir teisėjai iš Lietuvos, o vilnietis Janis Grinbergas buvo rankinio turnyro direktorius.

1. Baidarės ir kanojos: Ramutis Višinskis.
2. Akademinis irklavimas: aštuonvietė įgula: Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus.
3. Krepšinis:  Angelė Rupšienė, Vida Beselienė, Sergejus Jovaiša.
4. Lengvoji atletika: begimas estafetė 4×400 m.: Remigijus Valiulis.

• Disko metikas: Galina Murašova.
• Bėgimas 10000 m: Aleksandras Antipovas.
• Ieties metimas: Jadvyga Putinienė.

      5. Plaukimas:

• 200 m. krūtine vyrai: Robertas Žulpa.
• 200m. ir 100m. krūtine: Lina Kačiušytė.

      6. Rankinis: Aldona Česaitytė-Nenėnienė, Sigita Mažeikaitė-Strečen, Voldemaras Novickis.

      7. Kulkinis šaudymas: Vladas Turla.

1984 m. Sarajevo žiemos olimpinės žaidynės (Bosnija ir Hercegovina)

Sarajevo žaidynės tapo istorinėmis Lietuvos sportui. Biatlonininkas Algimantas Šalna tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu žiemos olimpinių žaidynių auksą.

Lietuvos sportininkas kartu su komandos draugais – Dmitrijumi Vasiljevu, Jurijumi Kaškarovu ir Sergejumi Bulyginu – triumfavo estafetėje 4×7,5 km.

Nedaug iki medalio A. Šalnai trūko ir asmeninėse varžybose – 10 km lenktynėse jis finišavo penktas.

1. Biatlonas: 10 km rungtis, 4×7,5 km estafetė: Algimantas Šalna.

       Algimantas Šalna 1984 m. Sarajevo olimpinėse žaidynėse

1988 m. Seulo vasaros olimpinės žaidynės ( Korėja)

Net 25 sportininkai iš Lietuvos dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse. Jie rungėsi irklavimo, rankinio, krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, dviračių plento ir treko, plaukimo, žirginio sporto varžybose. Lietuviai iškovojo 10 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Du aukso medalius Seulo iškovojo dviratininkas Gintautas Umaras. Daugiau nei vienam Lietuvos sportininkui nepavyko tapti dukart olimpiniu čempionu per vienerias žaidynes.

G.Umaras Seulo treke laimėjo ir asmenines, ir komandų persekiojimo lenktynes. Su SSRS komanda persekiojimo lenktynių auksą iškovojo ir Artūras Kasputis. O G.Umaro brolis Mindaugas, taip pat startavęs komandų lenktynėse, neturėjo progos užkopti ant garbės pakylos, nes dalyvavo tik ketvirtfinalyje – vėliau jį pakeitė kitas dviratininkas. Bet be medalio M.Umaras neliko – jam vieną savo trofėjų padovanojo brolis.

Keturi Lietuvos krepšininkai rungtyniavo olimpine čempione tapusioje SSRS rinktinėje – Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis. Pusfinalyje SSRS rinktinė 82:76 palaužė būsimosios NBA legendos Davido Robinsono vediną JAV rinktinę, o finale 76:63 įveikė superžvaigždžių kupiną Jugoslavijos komandą.

Futbolo olimpiniais čempionais tapo du lietuviai – Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis. A.Narbekovas prie SSRS rinktinės triumfo prisidėjo dviem įvarčiais, vieną jų pelnė pusfinalio mačo su Italija pratęsime.

Prie Maskvos olimpinių žaidynių sidabro Seulo olimpinį auksą pridėjo rankininkas Voldemaras Novickis.

Olimpiniais vicečempionais Seule tapo plaukikas Raimundas Mažuolis (estafetė 4×100 m laisvuoju stiliumi), lengvaatlečiai Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas) ir Romas Ubartas (disko metimas).

Bronzą iškovojo dviratininkė Laima Zilporytė (plento grupinės lenktynės) ir krepšininkė Vitalija Tuomaitė.

Dalia Matusevičienė bėgimo 800 m. rungtyje užėmė antrąją vietą. Irkluotoja Aušra Gudeliūnaitė 2000 m. irklavimo rungtyje liko 4 oje vietoje, visai šalia apdovanojimų pakylos. Ji su įgula parodė 6:22.35 laiką. Disko metikė Galina Muraškova savo rungtyje liko 12 vietoje. Irklavimo rungtyje 2000 m. pavienė keturvietė su vairininku Jonas Narmontas ir Sigitas kučinskas iškovojo 12 vietą. Žirgų sporte Raimunda Udrakis  komandinėse konkūrų varžybose iškovojo 15 vietą. Reda Ribinskaitė irklavimo 2000 m. su paviene keturviete su vairininke rungtyje užėmė garbingą 9 vietą. Septynkovininkė Remigija Nazarovienė iškovojo 5 vietą. Kartu su Ubartu disko rungtyje dalyvavo ir kitas lietuvis Vaclovas Kidykas, kuris liko 13 vietoje.

1. Irklavimas:

• 2000 m. aštuonvietė: Aušra Gudeliūnaitė, Sandra Gustaitienė.
• 2000 m. pavienė keturvietė su vairininku: Jonas Narmontas, Sigitas Kučinskas.
• 2000 m. pavienė keturvietė su vairininke: Reda Ribinskaitė.

1. Rankinis: Voldemaras Novickis.
2. Krepšinis: Vitalija Tuomaitė. Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius.
3. Lengvoji atletika:

• bėgimas 1500 m.: Laimutė Baikauskaitė.
• bėgimas 800 m.: Dalia Matusevičienė.
• Diskas: Romas Ubartas, Vaclovas Kidykas, Galina Muraškova.
• Septynkovė: Remigija Nazarovienė.

      5. Futbolas: Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis.

      6. Dviračiai:

• Plentas grupinės lenktynės: Laima Zilporytė.
• Asmeninės varžybos ir komandų persekiojimo: Gintaras Umaras, Artūras Kasputis, Mindaugas Umaras.

      7. Plaukimas: estafetė 4x100m. laisvu stiliumi: Raimundas Mažuolis.

      8. Žirgų sportas: komandiniai konkūrai: Raimundas Udrakis.

1988 m. Kalgario žiemos olimpinės žaidynės (Kanada)

Dar vieną naują olimpinės Lietuvos sporto istorijos metraščio puslapį atvertė Vida Vencienė. Kalgaryje iškovojusi net du medalius.

10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi lietuvė tapo olimpine čempione, o 5 km distancijoje klasikiniu stiliumi iškovojo bronzą.

Daugiau nė vienam Lietuvos žiemos sporto šakų atstovui nėra pavykę olimpinėse žaidynėse iškovoti du medalius.

1. Slidinėjimas: 10 km ir 5 km klasikinis stilius: Vida Vencienė.

Vida Vencienė olimpiadoje 10 km trasoje tapo olimpine čempione, o 5 km distancijoje iškovojo bronzos medalį.

1992 m. Barselonos vasaros olimpinės žaidynės (Ispanija)

Lietuvai 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje, Ispanijoje atstovavo 46-i sportininkai. Tai buvo trečiosios Olimpinės žaidynės, kuriose Lietuva dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė ir pirmosios vasaros žaidynės, kuriose Lietuvos dalyvavo po Sovietų Sąjungos okupacijos. Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė Seulo olimpinis vicečempionas plaukikas Raimundas Mažuolis. Kadangi sportininkų skaičius nemažas, šį kartą pasirodymus ir statistiką pateiksiu lentelėmis.

1. Akademinis irklavimas:

    2. Baidarių ir kanojų irklavimas: sprinto rungtis:

Artūras Vieta buvo baidarių ir kanojų irklavimo didmeistris, deja olimpiadoje liko tik 9 vietoje. Pirmoje nuotraukoje vejasi varžovą.

     3. Boksas:

Sportininkas	Klasė	32 – raundas	16 – raundas	Ketvirtfinalis	Pusfinalis	Finalas	Vieta
		Rezultatas	Rezultatas	Rezultatas	Rezultatas	Rezultatas
Vitalijus Karpačiauskas	67 kg	Andrėjus Piestrajevas L 9-4	Pepe Reilly (USA) L 16-5	Arkhom Chenglai (THA) P 6-9	Nepasiekė		5
Leonidas Maleckis	71 kg	Salim Kbary (EGY) L 13-6	Robin Reid (GBR) P 3-10	Nepasiekė			9
Vidas Markevičius	91 kg	Aleksėjus Čudinovas P 3-7	Nepasiekė				17
Gytis Juškevičius	+91 kg	–	David Anyim (KEN) L RSCI-2	Richard Igbineghu (NGR) P 2-KO	Nepasiekė		5

Vitalijus Karpačiauskas kovojo 67 kg kategorijoje.(1 foto kairėje). Leonidas Maleckis 71 kg kategorija (foto viduryje). Gitas Juškevičius sunkaus svorio kategorijoje virš 90 kg. (foto dešinėje).

    4. Buriavimas:

 5. Dviračiai:

Plentas: vyrai

Plentas: moterys

Lietuvos moterų plento komanda olimpiadoje: iš kairės 22 nr. Aiga Zagorska, 28 nr. viduryje Daiva Čepelienė ir 29 nr. Laima Zilporytė. Antroje nuotraukoje trasoje varžosi 29 nr. Laima Zilporytė. 

Trekas: moterys

Sportininkė	Rungtis	Kvalifik.	Šešioliktfinalis	Paguod.	Ketvirt.	Pusfin.	Finalas	Vieta
Rita Razmaitė	Sprintas	8 Q 12.058	3/3  Ingrid Haringa  Wang Yan	2/2  Galina Yenyukhina	Nepasiekė
Aiga Zagorska	Persekiojimas	13 3:52.450	Nepasiekė					13

      6. Dziudo:

  7. Imtynės:

Sportininkas	Klasė	Grupė	Finalas	Vieta
		Rezultatas	Rezultatas
Remigijus Šukevičius	57 kg Graikų-Romėnų	Nikolay Dimitrov (BUL) P (1-3)  Dennis Hall (USA) P (1-3)	Nepasiekė

  8. Krepšinis:

Sudėtis:

Romanas Brazdauskis, Valdemaras Chomičius, Darius Dimavičius, Gintaras Einikis, Sergėjus Jovaiša, Artūras Karnišovas, Gintaras Krapikas, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, Alvydas Pazdrazdis, Arvydas Sabonis, Arūnas Visockas.

	Grupės varžybos	Vieta	Ketvirtfinalis	Pusfinalis	Finalas	Vieta
Krepšinio komanda	Kinija L 112-75  Venesuela L 87-79  Puerto Rikas L 104-91  Jungtinė komanda P 80-92  Australija L 98-87	4 Q	Brazilija L 114-96	JAV P 76-127	Dėl 3 vietos  Jungtinė komanda L 82-78	Bronz

 9. Lengvoji atletika:

Vyrai:

Lemiamas Romo Ubarto metimas ir triumfas iškovojus olimpinį aukso medalį.

1992 m. Barselonos olimpiadoje disko rungtyje be Ubarto varžėsi ir Vaclovas Kidykas iškovojęs 15 vietą. (nuotraukoje kairėje olimpiniame kaimelyje.). Rutulio stūmimo rungtyje varžėsi Benjaminas Viluckis ( nuotrauka kairėje).

Moterys:

Šuolininkei į tolį Nijolei Medvedevai žaidynės buvo nesėkmingos(nuotrauka kairėje). Vidurinėje foto septynkovininkės Remigijos Nazarovienės pasirodymas ( su tamsiu triko). Dešinėje – Nelė Savickytė-Žilinskienė iškovojusi 20 vietą šuolių į aukštį rungtyje.

10. Plaukimas:

Raimundas Mažuolis rengiasi olimpiniam startui Barselonoje.

     11. Šiuolaikinė penkiakovė:

1992 m. Albervilio žiemos olimpinės žaidynės (Prancūzija)

Į olimpines arenas po 64 metų pertraukos sugrįžusiai Lietuvai Albervilyje atstovavo slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Aukščiausią vietą iš lietuvių iškovojo 1988 m. olimpinė čempionė Vida Vencienė, 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi finišavusi 11-ta. Ji visose lenktynėse pateko tarp 30-ties greičiausiųjų – buvo 16-ta 30 km lenktynėse klasikiniu stiliumi, 19-ta – 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ir 28-ta 10 km persekiojimo lenktynėse laisvuoju stiliumi.

Į pirmą 30-tuką taip pat pateko ir biatlonininkai – K.Strolienė (27-ta 7,5 km lenktynėse ir 28-ta 15 km lenktynėse) ir Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešęs G.Jasinskas (19-tas 20 km lenktynėse).

Ledo šokėjai debiutinėse jiems žaidynėse užėmė 16-ąją vietą tarp 19 porų.

Olimpiniu čempionu Albervilyje tapo tada dar 19-metis ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, atstovavęs Junginei komandai, kurią sudarė žaidėjai iš buvusios SSRS respublikų. Ji naudojosi olimpine vėliava ir himnu.

1. Dailusis čiuožimas:

   2. Lygumų slidinėjimas:

Vyrai

¹ Startas atidėtas pagal 10 km rezultatus.
C = klasikinis stilius, F = laisvas stilius

1992 m. Albervilis – Ričardas Panavas

Moterys

² Startas atidėtas pagal 5 km rezultatus.
C = klasikinis stilius, F = laisvas stilius

Vida Vencienė – 1992 m. Albervilio olimpinėse žaidynėse.

 3. Biatlonas:

Vyrai

Moterys

¹Už šūvį pro šalį pridedamas 150 m baudos ratas.
²1 minutė už šūvį pro šalį.

Kazimiera Strolienė – 1992 m. Albervilio olimpinėse žaidynėse.

     4. Ledo ritulys:  Darius Kasparaitis atstovavo NVS rinktinei 

Svarbiausias 1992 m. ledo ritulio įvykis buvo olimpinis turnyras, vykęs Albervilyje (Prancūzija). Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, šiame turnyre dalyvavo Jungtinė komanda, kuriai atstovavo Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Uzbekistano ir Armėnijos sportininkai. Į šios valstybių grupės ledo ritulio komanda buvo pakviestas ir D. Kasparaitis, kuriam tuo metu buvo tik 19 metų. Nepaisant jauno amžiaus, gynėjas iš Lietuvos tapo svarbia Jungtinės komandos dalimi ir žaidė visose 8 olimpinio turnyro rungtynėse. Jungtinė komanda savo pasirodymą olimpinėse žaidynėse pradėjo labai galingai. B grupėje žaidusi ekipa pirmajame mače 8:1 sutriuškino šveicarus, o antrajame – taip pat 8:1 „sumindė“ Norvegijos rinktinę. Trečiajame ture Jungtinė komanda 3:4 krito nuo Čekoslovakijos ledo ritulininkų, bet vėliau 8:0 nepasigailėjo prancūzų ir labai svarbiose rungtynėse 5:4 pranoko kanadiečius. Jungtinė komanda, surinkusi 8 taškus, B grupėje užėmė 2-ąją vietą ir į priekį tik dėl papildomų rodiklių praleido kanadiečius (8 tšk.). Geriausią savo žaidimą Jungtinė komanda ėmė demonstruoti tuomet, kai tai buvo svarbiausia – atkrintamųjų varžybų metų. Ketvirtfinalyje 6:1 buvo sutriuškina Suomija, pusfinalyje 5:2 parklupdyta JAV, o finale 3:1 dar kartą nugalėta Kanados rinktinė. D. Kasparaitis per 8 olimpinio turnyro rungtynes atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir gavo tik 2 baudos minutes. Vos 19-os metų gynėjas tuomet tapo pirmuoju ir iki šiol vieninteliu ledo ritulininku iš Lietuvos, kuris tapo olimpiniu čempionu.

1992 m. Albervilio žiemos olimpiados atidarymo eisena ir visa Lietuvos sportininkų delegacija.

1994 m. Lilehamerio žiemos olimpinės žaidynės (Norvegija)

Pasikeitus žiemos žaidynių rengimo tvarkai po dvejų metų į Norvegiją vyko tie patys šeši žiemos sportininkai kaip ir į Albervilį – slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas

Šįkart aukščiausią 12-ąją vietą užėmė M.Drobiazko ir P.Vanagas.

1. Dailusis čiuožimas: 

      2. Slidinėjimas:

Vyrai

¹ Startas atidėtas pagal 10 km rezultatus.
C = klasikinis stilius, F = laisvas stilius

1994 m. Lillehamerio žiemos olimpiada buvo antroji iš eilės Ričardui Panavui

Moterys

² Startas atidėtas pagal 5 km rezultatus.
C = klasikinis stilius, F = laisvas stilius

3. Biatlonas:

Vyrai

Moterys

¹Už šūvį pro šalį pridedamas 150 m baudos ratas.
²1 minutė už šūvį pro šalį.

1994 m. Lillehamerio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo momentas, žygiuoja Lietuvos delegacija. Kitoje foto Lietuva olimpiniame kaimelyje

1996 m. Atlantos vasaros olimpinės žaidynės (JAV)

Į Atlantą vyko gausiausia iki tol lietuvių delegacija – 61 sportininkas: baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, imtynių, irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, meninės gimnastikos, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Vienintelį medalį į Lietuvos taupyklę įdėjo krepšinio rinktinė. Vlado Garasto treniruojamoje komandoje šį kartą buvo tik 11 žaidėjų: Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Darius Lukminas, Šarūnas Marčiulionis, Tomas Pačėsas, Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas, Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Mindaugas Žukauskas. Rungtynėse dėl bronzos lietuviai 80:74 įveikė Australiją.

Visai netoli garbės pakylos buvo ne vienas mūsų šalies atstovas – penktąsias vietas užėmė olimpinėse žaidynėse debiutavę lengvaatletis disko metikas Virgilijus Alekna ir dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė. Ši sportininkė dar finišavo septinta ir asmeninėse lenktynėse. Penkta buvo ir šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė, šešta – treko dviratininkė Rasa Mažeikytė, aštuntas – disko metikas Vaclovas Kidykas.

Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse, kaip ir 1992 m. Barselonoje, nešė plaukikas Raimondas Mažuolis.

1. Akademinis irklavimas

        2. Baidarių ir kanojų irklavimas

Sprintas

       3. Boksas

  4. Dviračių sportas

Plentas

Vyrai

Moterys

Nuotraukoje kairėje seses Polikevičiūtės finišuoja. Nr. 4 Jolanta, Nr. 6 Rasa. Dešinėje foto Diana Žiliūtė (raudona apranga) su seserimis.

Trekas

Vyrai

Lietuvos dviračių persekiojimo lenktynių komanda. A. Kasputis, R. Lupeikis, M. Umaras, A. Trumpauskas. Dešinėje Umaras su Kaspučiu.

Moterys

Rasa Mažeikytė iš dviratininkių užėmė aukščiausią vietą 6 .

Dziudo

       5. Imtynės

Ruslanas Vartanovas kairėje grumiasi su Nigerijos atsovu. Dešinėje varžovą laužia Ričardas Pauliukonis.

 6. Krepšinis

Vyrai

Sudėtis

Artūras Karnišovas, Arvydas Sabonis, Darius Lukminas, Eurelijus Žukauskas, Gintaras Einikis, Mindaugas Žukauskas, Rimas Kurtinaitis, Rytis Vaišvila, Šarūnas Marčiulionis, Saulius Štombergas, Tomas Pačėsas

     7. Gimnastika

Ritminė gimnastika

     8. Lengvoji atletika

Vyrai

Virgilijaus Aleknos debiutas ir 5 vieta olimpiadoje (foto kairėje). Kitas disko metikas Vaclovas Kidykas iškovojo 8 vietą.

Moterys

     9. Plaukimas

    10. Stalo tenisas

Moterys

    11. Sunkioji atletika

    12. Šaudymas

     13. Šiuolaikinė penkiakovė

Vyrai

1998 m. Nagano žiemos olimpinės žaidynės (Japonija)

Pirmą kartą žiemos žaidynių istorijoje Lietuva pateko į prizinį aštuonetą – aštuntąją vietą iškovojo šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Nagano olimpinėse žaidynėse Lietuvai dar atstovavo trys slidininkai, biatlonininkas ir kalnų slidininkas.

Prieš tai dvejose olimpinėse žaidynėse biatlono varžybose dalyvavusi Kazimiera Strolienė šįkart startavo slidinėjimo lenktynėse.

Kalnų slidinėjimo varžybose Lietuvos garbę gynė JAV lietuvis Linas Marius Vaitkus.

Lietuvos vėliavą atidarymo parade nešė slidininkas Ričardas Panavas.

Olimpiniu vicečempionu Nagane tapo Rusijos rinktinei atstovavęs Darius Kasparaitis.

1. Dailusis čiuožimas:

      2. Biatlonas:

Vyrai

Biatlonininkas Liutauras Barila – Nagano olimpiniai startai buvo pirmieji.

3. Slidinėjimas:

Vyrai

                                                                                                      Ričardas Panavas Nr. 29                                                                                       V. Zybaila

Moterys 

     4. Kalnų slidinėjimas:

     5. Ledo ritulys:

1998 m. Nagano olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinei atstovavo lietuvis Darius Kasparaitis ir iškovojo savo antrąjį medalį. Šį karta sidabrą.

Darius Kasparaitis Nr. 11 garsėjo bebaimiu, kietu žaidimu ir šie Nagano olimpiados epizodai tai tik įrodo.

2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpinės žaidynės (Australija)

Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynė 61 sportininkas – baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Lietuviai iškovojo net penkis medalius. Olimpiniais čempionais tapo lengvaatletis disko metikas Virgilijus Alekna ir olimpinį rekordą pasiekusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Bronza pasipuošė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė bei Jono Kazlausko treniruojama vyrų krepšinio rinktinė, kuriai atstovavo Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Darius Songaila, Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Tomas Masiulis, Mindaugas Timinskas, Darius Maskoliūnas, Andrius Giedraitis, Kęstutis Marčiulionis, Dainius Adomaitis.

Lietuvos krepšininkai pusfinalyje po dramatiškos kovos 83:85 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei, o rungtynėse dėl bronzos medalių pranoko žaidynių šeimininkus Australijos krepšininkus – 89:71.

Į prizinius aštuonetus pateko boksininkas Ivanas Stapovičius (5-oji vieta), penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis (7), baidarininkas Alvydas Duonėla (7) ir imtynininkas Mindaugas Ežerskis (8).

Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė olimpinis čempionas Romas Ubartas.

2002 m. Solt Leik Sičio žiemos olimpinės žaidynės (JAV)

Solt Leik Sityje Lietuvai atstovavo aštuoni sportininkai – keturi slidininkai, du biatlonininkai ir šokių ant ledo pora.

Būtent čiuožėjai ryškiai sužibėjo ant olimpinio ledo, iškovoję penktają vietą.

Tiesa, ir patys sportininkai, ir jų gerbėjai manė, kad Lietuvos pora verta medalių. Tačiau teisėjų vertinimai nustūmė mūsiškius į penktąją poziciją. Po varžybų Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas Kazimieras Starkevičius įteikė protestą Tarptautinei čiuožimo sąjungai. Proteste buvo teigiama, jog teisėjų vertinimuose neatsispindėjo, kad Italijos ir Kanados pora griuvo. Tačiau protestas nebuvo patenkintas, italai užėmė trečiąją vietą, o kanadiečiai ketvirtąją, Lietuvos duetui teko tenkintis penktąja vieta.

Olimpinį krikštą Solt leik Sityje gavo biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė slidininkas Ričardas Panavas.

Olimpinis čempionas Darius Kasparaitis su Rusijos ledo ritulio rinktine iškovojo bronzos medalį.

 2004 m. Atėnų vasaros olimpinės žaidynės (Graikija)

Lietuvai Atėnų olimpinėse žaidynėse atstovavo 59 sportininkai – baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, buriavimo, dviračių plento ir treko, dziudo, imtynių, irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės.

Olimpinio čempiono titulą apgynė Virgilijus Alekna, nors iškart po varžybų lietuvio rezultatas buvo antras, o auksą per kitą dieną vykusį apdovanojimą rengėsi atsiimti vengras Robertas Fazekasas. Tačiau vengras pažeidė dopingo kontrolės reikalavimus – atsisakė duotį mėginį – ir buvo diskvalifikuotas. Auksas atiteko Lietuvos atletui, o jo rezultatas – 69 m 89 cm – iki šiol yra olimpinis rekordas.

Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos istorijoje olimpiniais vicečempionais tapo lengvaatletė Austra Skujytė ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.

Po šiuolaikinės penkiakovės varžybų Lietuvoje buvo pagerbtas ir priešpaskutinę vietą užėmęs Edvinas Krungolcas. Jis prieš lemiamą bėgimo rungtį buvo dvyliktas ir beveik neturėjo galimybių kovoti dėl medalio. Todėl nutarė paaukoti savo asmeninį rezultatą, išbėgęs į trasą palaukė geresnėje pozicijoje buvusio A.Zadneprovskio, ir bėgo prieš jį taip padėdams lengviau įveikti distanciją.

Po trijų iš eilės iškovotų bronzos medalių šįkart greta garbės pakylos liko Lietuvos krepšinio rinktinė, nors pirmo etapo varžybose sugebėjo įveikti NBA žvaigždes atsivežusią JAV komandą 94:90.  Skaudžiausią nesėkmę Antano Sireikos treniruojami lietuviai patyrė pusfinalyje, kur 91:100 nusileido Italijai. Mače dėl bronzos vėl teko žaisti su amerikiečiais ir šįsyk pergalę šventė JAV – 104:96.

Lietuvos krepšinio rinktinėje Atėnuose žaidė Arvydas Macijauskas, Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Robertas Javtokas, Mindaugas Žukauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas, Vidas Ginevičius, Kšyštofas Lavrinovičius, Dainius Šalenga, Dontas Slanina.

Prie pat garbės pakylos atgsidūrė ir treko dviratininkė Simona Krupeckaitė, užėmusi ketvirtąją vietą 500 m lenktynėse.

Penkti buvo boksininkas Jaroslavas Jakšto ir sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas, septinti – plaukikas Vytautas Janušaitis ir dvivietę baidarę irklavę Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, aštunti – 4 km persekiojimo lenktynėse treke kovoję dviratininkai Linas Balčiūnas, Tomas Vaitkus, Raimondas Vilčinskas ir Ignatas Konovalovas.

Lietuvos vėliavą žaidynių atidaryme nešė krepšininkas Saulius Štombergas.

 2006 m. Turino žiemos olimpinės žaidynės (Italija)

Turino žiemos žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos atstovai – ledo šokėjų pora, po du slidininkus ir biatlonininkus, kalnų slidininkas.

Jau penktose olimpinėse žaidynėse pasirodę Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas vėl pakilo aukščiausiai iš Lietuvos sportininkų – šokių ant ledo varžybose iškovojo septintąją vietą.

Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė užėmė 18-ąją vietą. Tuo metu tai buvo geriausias nepriklausomos Lietuvos atstovų pasirodymas olimpinėse biatlono varžybose.

2008 m. Pekino vasaros olimpinės žaidynės (Kinija)

Pekino olimpinėse žaidynėse startavo 71 Lietuvos sportininkas – baidarių ir kanojų irklavimo, badmintono, bokso, buriavimo, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Iš Kinijos į Lietuvą mūsų šalies sportininkai parsivežė penkis medalius – du sidabro ir tris bronzos. Olimpiniais vicečempionais tapo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronzos medaliai Pekine buvo įteikti penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui, disko metikui Virgilijui Aleknai ir imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.

Bet praėjus aštuoneriems metams po Pekino žaidynių, 2016 m. lapkritį paskelbta, kad graikų–romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 120 kg sidabro medalininkas Rusijos atstovas Chasanas Barojevas yra diskvalifikuotas. Jo mėginyje buvo rasta anaboliniams steroidams priskiriamo draudžiamo preparato turinabolio, tad jo sidabro medalis atiteko M.Mizgaičiui, o lietuvio iškovotas bronzos medalis perduodamas prancūzui Yannickui Szczepaniakui.

Olimpinį sidabro medalį M.Mizgaičiui 2017 m. spalio 9 d. per iškilmingą ceremoniją Valdovų rūmuose Vilniuje įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

Jau penktose iš eilės olimpinėse žaidynėse mažąjį finalą pasiekė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Tačiau, kaip ir Atėnuose, liko be medalių – mače dėl bronzos 75:87 nusileido Argentinai. Ramūno Butauto treniruojamoje mūsų šalies komandoje žaidė Rimantas Kaukėnas, Mindaugas Lukauskis, Jonas Mačiulis, Darjušas Lavrinovičius, Ramūnas Šiškauskas, Marius Prekevičius, Simas Jasaitis, Linas Kleiza, Kšyštofas Lavrinovičius, Šarūnas Jasikevičius, Marijonas Petravičius, Robertas Javtokas.

Į prizinius aštuonetus taip pat pateko: šaulė Daina Gudzinevičiūtė (5 vieta), boksininkas Jaroslavas Jakšto (5 vieta), imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7 vieta), treko dviratininkės Vilija Sereikaitė (6) ir Simona Krupeckaitė (8 vieta), irkluotojas Mindaugas Griškonis (8 vieta).

Lietuvos vėliavą žaidynių atidarymo iškilmėse nešė krepšininkas Šarūnas Jasikevičius.

2010 m. Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės (Kanada)

Į Kanadą vyko šeši Lietuvos sportininkai –  keturi slidininkai, po vieną biatlonininką ir kalnų slidininką. Pirmąkart nuo 1992 m. delegacijoje nebuvo dailiojo čiuožimo atstovų.

Aukščiausiai iš lietuvių pakilo 18-ąją vietą komandų sprinte užėmę slidininkai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis.

Žaidynių atidarymo parade Lietuvos vėliavą nešė slidininkė Irina Terentjeva.

2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės (Anglija)

Lietuvai Londone atstovavo 62 sportininkai – badmintono, baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, buriavimo, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės.

Lietuvos sportininkai Londone iškovojo penkis medalius, tiesa, po kelerių metų mūsų šalies medalininkų sąrašas pasikeitė.

Sporto pasaulį Londono olimpinėse žaidynėse sudrebino 15-metė plaukikė Rūta Meilutytė, iškovojusi olimpinį auksą 100 m distancijoje krūtine ir tapusi sporto mėgėjų iš visos planetos numylėtine.

Dar vieną aukso medalį į Lietuvos olimpinę taupyklę įdėjo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Bronzos medalius iškovojo imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir boksininkas Evaldas Petrauskas.

Sidabro medalis Londone buvo įteiktas vienvietę kanoją irklavusiam Jevgenijui Šuklinui. Tačiau 2019 m. vasarį paskelbta, kad atliekant pakartotinį tyrimą, Lietuvos kanojininko mėginyje aptikta draudžiamo preparato dehidrochlormetiltestosterono. O 2019 m. birželio 12 dieną LTOK gavo Tarptautinio olimpinio komiteto Disciplinarinės komisijos raštą, kuriame skelbiama, kad J.Šuklinas netenka Londono olimpinių žaidynių sidabro medalio.

Tuo tarpu septynkovininkė Austra Skujytė Londone liko penkta, bet 2013 metais dėl draudžiamų preparatų vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenka, o 2016 metais Tarptautinis olimpinis komitetas analogišką bausmę pritaikė trečiąją vietą užėmusiai rusei Tatjanai Černovai. Tad A.Skujytė pakilo į trečiąją vietą. Olimpinį bronzos medalį 2018 m. gruodžio 20 d. per „LTeam apdovanojimų“ iškilmes įteikė LTOK prezidentė, TOK narė Daina Gudzinevičiūtė.

Į geriausiųjų aštuonetus Londone pateko disko metikai Virgilijus Alekna (4 vieta) ir Zinaida Sendriūtė (8), treko dviratininkė Simona Krupeckaitė (5 ir 7 vietos), buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė (6), irkluotojai vienvietininkai Mindaugas Griškonis (8) ir Donata Vištartaitė (8) bei porinę dvivietę irklavę Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris (6), plaukikas Giedrius Titenis (8), imtynininkas Edgaras Venckaitis (7), penkiakovininkas Justinas Kinderis (8). Aštuntąją vietą užėmė Kęstučio Kemzūros treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kuriai atstovavo Darius Songaila, Šarūnas Jasikevičius, Simas Jasaitis, Rimantas Kaukėnas, Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Jonas Valančiūnas, Paulius Jankūnas, Renaldas Seibutis, Antanas Kavaliauskas.

Lietuvos vėliavą žaidynių uždarymo iškilmėse nešė disko metikas Virgilijus Alekna.

2014 m. Sočio žiemos olimpinės žaidynės (Rusija)

Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse atstovavo devyni sportininkai – šokių ant ledo pora, po du kalnų slidininkus, slidininkus ir biatlonininkus, čiuožėja trumpuoju taku.

Aukščiausiai – į 16-ąją vietą – pakilo čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė. Ledo šokėjai Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas užėmė 17-ąją vietą.

Daugiausia intrigos sukūrė biatlonininkas Tomas Kaukėnas, 20 km lenktynėse ilgai buvęs tarp lyderių ir tik paskutiniame ugnies ruože po trijų netaiklių šūvių smuktelėjęs į 23-iąją poziciją.

1. Dailusis čiuožimas

Šokėjų pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas iškovojo olimpiadoje 17 vietą.

   2.  Biatlonas

Kvalifikacija

Rezultatai

Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

Biatlonininkas Tomas Kaukėnas.

    3. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku 

Moterys

Agnė Sereikaitė greitajame čiuožime.

    4. Kalnų slidinėjimas

Kvalifikacija

Rezultatai

Didžiojo slalomo atstovas – Rokas Zaveckas.

Slalomo atstovė Ieva Januškevičiūtė.

   5. Slidinėjimas

Kvalifikacija

Distancijos rungčių rezultatai

Vytautas Strolia 15 km klasikinėse varžybose.

       

Ingrida Ardišauskaitė rungėsi moterų sprinto rungtyje ir 10 km klasikinio stiliaus lenktynėse.

Sprinto rungčių rezultatai

2016 m. Rio De Žaneiro vasaros olimpinės žaidynės (Brazilija)

Lietuvai Rio de Žaneire atstovavo 67 sportininkai – baidarių ir kanojų irklavimo, buriavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, teniso. Mūsų šalies komandos taupyklėje – 4 medaliai.

Sidabrą į Lietuvą parvežė irkluotojai Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis, bronzą – irkluotojos Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Į prizinius aštuonetus pateko dvivietės baidarės įgula Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (5), plaukikai Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė (7 vieta) ir Simonas Bilis (8), Pekino olimpinė vicečempionė buriuotoja Gintarė Scheidt (7), vyrų krepšinio rinktinė (7).

Žaidynių atidaryme Lietuvos vėliavą nešė G.Scheidt, o jos vyras, taip pat buriuotojas Robertas Scheidtas buvo Brazilijos delegacijos vėliavnešys. Uždarymo iškilmėse mūsų šalies vėliava buvo patikėta E.Ramanauskui.

Lietuvos delegacijoje pirmą kartą istorijoje buvo tenisininkas – Ričardas Berankis.

2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės (Pietų Korėja)

Lietuvai Pjongčange atstovavo devyni sportininkai – keturi biatlonininkai, po du slidininkus ir kalnų slidininkus.

Geriausiai sekėsi jau Sočyje sublizgėjusiam Tomui Kaukėnui. Lietuvos biatlonininkas įrodė, kad priklauso olimpiniam elitui. 10 km sprinte jis užėmė 17-ąją vietą, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse – 13-ąją. Tai geriausi nepriklausomos Lietuvos biatlono pasiekimai istorijoje.

Būtent T. Kaukėnas nešė Lietuvos vėliavą atdarymo iškilmėse. Uždaryme trispalvę nešė jauniausias Lietuvos delegacijos narys, 18-metis kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.

1. Biatlonas:

Kvalifikacija

Rezultatai

Biatlono rinktinės lyderis Tomas Kaukėnas.

         

Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

 

Natalija Kočergina

                                                                                                   

Vytautas Strolia

Estafetės

2. Kalnų slidinėjimas:

Kvalifikacija

Rezultatai

Kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė.

3. Slidinėjimas:

Kvalifikacija

Nuotolio rungtys

LAP – aplenktas ratu

Greičio rungtys

Mantas Strolia olimpiadoje dalyvavo ir klasikinio stiliaus slidinėjimo varžybose ir sprinto lenktynėse.

Slidininkas Modestas Vaičiulis.

Marija Kaznačenko buvo vienintelė klasikinio stiliaus slidininkė tarp vyrų olimpiadoje. 

 2020 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)

Šios žaidynės dėl visą pasaulį apėmusios pandemijos laiku neįvyko ir buvo nukeltos metams į 2021 m. Į šią olimpiadą išvyko mažiausia Lietuvos sportininkų delegacija nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Viso labo tik 41 sportininkas. Tiesa turėjo vykti net gi 37 ir tik paskutinėmis dienomis šansą gavo irklavimo ketveriukė, nes buvo diskvalifikuota Rusijos keturvietė dėl dopingo skandalo. Taip pat šioje olimpiadoje pirmą kartą po nepriklausomybės nedalyvaus Lietuvos krepšinio rinktinė. Prieš pat olimpiada su skandalais nenorą dalyvauti ir atsisakymą pareiškė ir vienintelis tenisininkas Ričardas Berankis.

1. Irklavimas:   Mindaugas Griškonis; Saulius Rittrer ir Aurimas Adomavičius; Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė; Martynas Džiaugys, Armandas Kelmelis, Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius.

Mindaugas Griškonis – vienvietė valtis.

Dvivietė valtis: Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius.

Mūsų merginų dvivietė: Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė.

2. Plaukimas:  Danas Rapšys; Andrius Šidlauskas, Giedrius Titenis, Kotryna Teterevkova, Simonas Bilis, Deividas Margevičius.

Danas Rapšys olimpiadoje plaukia 200 ir 400 m. laisvu stiliumi, bei 200 m. kompleksiniu stiliumi.

Andrius Šidlauskas rungėsi 100 ir 200 m. krūtine rungtyse.

Kotryna Teterevkova – jai tai buvo olimpinis debiutas.

3. Dviračių sportas:   Evaldas Šiškevičius; Rasa Leleivytė; Simona Krupeckaitė; Miglė Marozaitė.

Dviratininkui Evaldui Šiškevičiui olimpiada nebuvo sėkminga. Kitoje foto su treneriu Artūru Kaspučiu.

Dviratininkė Rasa Leleivytė.

4. Sportinė gimnastika: Robert Tvorogal  

Sportinės gimnastikos atstovas olimpiadoje Robert Tvorogal.

5. Lengvoji atletika: Andrius Gudžius, Adrijus Glebauskas, Diana Zagainova.

1. Disko metimas:

 2. Vyrų šuolis į aukštį:

Šuolininkas Adrijus Glebauskas.

  3. Moterų trišuolis:

Dianai Zagainovai olimpiada Tokijuje nebuvo sėkminga. 2 iš trijų bandymų buvo neįskaityti.

6. Buriavimas: Viktorija Andrulytė; Juozas Bernotas

Buriuotoja Viktorija Andrulytė.

Buriuotojas Juozas Bernotas Tokijo olimpiadoje.

7. Dziudo: Sandra Jablonskytė

8. Šaudymas: Karolis Girulis

Karolis Girulis – Lietuvos šaulys Tokijo olimpiadoje.

9. Imtynės: Mantas Knystautas

Lietuvos imtynininkas Mantas Knystautas.

2022 m. Pekino žiemos olimpinės žaidynės (Kinija)

Vasario 4-20 d. vykusiose žaidynėse dalyvavo rekordiškai didžiausia Lietuvos atstovų delegacija – 13 sportininkų. Tuo pačiu Pekinas tapo pirmuoju miestu istorijoje, kuriame vyko ir vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės. Atidarymo ceremonijoje Lietuvos vėliavą nešė dailiojo čiuožimo pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. Lietuvai šiose olimpinėse žaidynėse atstovavo 5 biatlonininkai, 2 kalnų slidininkai, 4 slidinėjimo atstovai ir dailiojo čiuožimo pora. Pirmą kartą į olimpines žaidynes pateko Lietuvos biatlono vyrų estafetės komanda. Žaidynėse pirmą kartą debiutavo biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė.

Lietuvos olimpinė rinktinė Pekino olimpinėse žaidynėse:

Biatlonas

Estafetė:

Gabrielė Leščinskaitė – sprintas, persekiojimo lenktynės, 15km individualios lenktynės, masinis startas;

G. Leščinskaitė 15 km asmeninėse lenktynėse užėmė 61 vietą tarp 89 dalyvių. (Laikas 51 min ir 46 sek.)

Karolis Dombrovskis – sprintas, persekiojimo lenktynės, 20 km individualios lenktynės, vyrų estafetė, masinis startas;

Linas Banys – sprintas, persekiojimo lenktynės, 20 km individualios lenktynės, vyrų estafetė, masinis startas;

Tomas Kaukėnas – sprintas, persekiojimo lenktynės, 20 km individualios lenktynės, vyrų estafetė, masinis startas;

Vytautas Strolia – sprintas, persekiojimo lenktynės, 20 km individualios lenktynės, vyrų estafetė, masinis startas.

Slidinėjimas

Nuotolio rungtys:

Greičio rungtys:

Eglė Savickaitė – sprintas laisvuoju stiliumi, 10 km klasikiniu stiliumi, komandinis sprintas klasikiniu stiliumi;

Modestas Vaičiulis – sprintas laisvuoju stiliumi, komandinis sprintas klasikiniu stiliumi;

Tautvydas Strolia – sprintas laisvuoju stiliumi, 15 km klasikiniu stiliumi, komandinis sprintas klasikiniu stiliumi;

Ieva Dainytė – sprintas laisvuoju stiliumi, 10 km klasikiniu stiliumi, komandinis sprintas klasikiniu stiliumi.

Kalnų slidinėjimas

Andrejus Drukarovas – didysis slalomas, slalomas;

Gabija Šinkūnaitė – slalomas.

Dailusis Čiuožimas

Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė – trumpoji programa, laisvoji programa.

Kalbant apie dailiojo čiuožimo programą tai verta paminėti, jog kelialapį į Pekino olimpines žaidynes iškovojo Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pora. Tačiau galimybės startuoti neteko tuomet, kai šalies prezidentas G. Nausėda atsisakė išimties tvarka amerikietei suteikti Lietuvos pilietybę. Tokiu būdu šią porą olimpiadoje pakeitė jau minėtieji atstovai.