Šioje kategorijoje pateiksiu Lietuvos rinktinės rezultatus ir krepšininkų statistiką dalyvaujant atrankos turnyruose į Olimpines žaidynes, Europos, ar pasaulio čempionatus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę istoriškai sutapo, kad pirmasis toks turnyras, kuriame teko varžytis dėl kelialapio, buvo į olimpines žaidynes Barselonoje 1992 metais.

Tik atgavus nepriklausomybę, sunkiausia buvo rasti pinigų. Aplinkybių nelengvino ir tai, kad tuo metu jau subyrėjusi Sovietų Sąjunga turėjo labai daug įtakos tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK). Daug atletų iš buvusios mega šalies vėliau susivienijo į Unifikuotą komandą. Tik Lietuva, Latvija, Estija iš buvusių 15 SSRS valstybių joje nebuvo. Į olimpines žaidynes tiesioginį kelialapį gavo šeimininkė Ispanija, keturios Pietų, Šiaurės Amerikos (JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas), Kinija, Angola, Australija. Dėl drastiškai pasikeitusio Europos žemėlapio likę keturi bilietai teko papildomam atrankos turnyrui būtent šio žemyno komandoms. Lietuviai išvyko į atrankos turnyrą su savo vėliava ir pavergė ne vieno neutralaus aistruolio širdį. Ją į priekį vedė tie patys didvyriai, kurie 1988 m. su SSRS laimėjo olimpinį auksą – Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Verta paminėti, kad tada kelią į elitą skintis pradėjo ir 21-erių Artūras Karnišovas.

Turnyras vyko birželio 22 – liepos 5 d. penkiuose Ispanijos miestuose – Bilbao, Granadoje, Mursijoje, Badajose ir Saragosoje. 24 rinktinės buvo išskirstytos į keturias grupes po šešias komandas. Lietuviai pateko į D grupę kartu su Unifikuota komanda, Estija, Nyderlandais, Didžiąja Britanija ir Vengrija. Tai buvo pirmas nepriklausomos Lietuvos krepšinio turnyras atgavus nepriklausomybę, tad buvo pagrindo abejoti, kaip atrodys mūsiškiai be solidžių pagalbininkų iš SSRS šalių. Vis tik savo pajėgumu nė akimirkai sudvejoti neleidę lietuviai nušlavė absoliučiai visus grupės varžovus. Iš keturių grupių į kitą etapą žengė po dvi geriausias komandas, sudarydamos naują aštuonių komandų grupę. Tai reiškė, kad pusė komandų išvyktų į didįjį turnyrą Barselonoje. Vlado Garasto auklėtiniams ir čia keblumų daug nekilo, nors varžovų būta ir kur kas pajėgesnių. Štai pačiose pirmose rungtynėse lietuviai 99:89 pribloškė Kroatiją su Draženu Petrovičiumi, Toni Kukočiumi ir Dino Radža priešakyje. Toliau lietuviai susirinko likusias šešias pergales. Taigi, per alinantį 11 rungtynių ciklą lietuviai buvo idealūs – pasiektos visos pergalės. Vlado Garasto diriguojama ekipa tapo be konkurencijos geriausia atrankos komanda ir kartu su Kroatija, Unifikuota komanda ir Vokietija žengė į olimpines žaidynes.

Be ja Saragosos atrankos turnyro naudingiausiu žaidėju buvo pripažintas mūsų komandos lyderis Šarūnas Marčiulionis.

Tiems, kas tingi peržiūrinėti visų atrankos turnyrų rezultatus ir statistikos lenteles čia pateiksiu visų  atrankos turnyrų į pagrindinius čempionatus t.y., Europos, pasaulio ir olimpinių atskiras ir apibendrintas lenteles.

1. Pradedant Pasaulio čempionatų atrankos turnyrais, tai Lietuvos rinktinė tokiame dalyvavo tik 1 kartą ir šis atrankos turnyras, dėl patekimo į 2023 m. Pasaulio pirmenybes – antrasis. Atrankos turnyre į 2019 m. pasaulio čempionatą buvo sužaistos viso 12 rungtynių iš kurių laimėtos net 11 ir patirtas tik 1 pralaimėjimas. Atrankos turnyre į 2023 m. pasaulio čempionatą kol kas sužaista 10 rungtynių iš kurių laimėtos 8. Lietuvos rinktinėje atrankoje į, būtent, pasaulio čempionatą atstovavo viso 47 krepšininkai.

2. Olimpiniame atrankos turnyre Lietuvos rinktinė debiutavo dar 1992 m., o iš viso tokiame turnyre dalyvavo 3 kartus. 1992 m. sužaistos 11 rungtynių ir visos jos laimėtos, bei patekta į olimpines žaidynes Barselonoje. 2012 m. sužaistos 4 rungtynės iš kurių laimėtos 3 ir patirta viena nesėkmė, bei iškovotas kelialapis į Londono olimpines žaidynes. Na ir trečiasis kartas buvo 2021 m. sužaistos 4 rungtynės iš kurių laimėtos 3 ir patirta viena nesėkmė, bet ta nesėkmė atrankos finale užkirto kelia į Tokijo olimpines žaidynes. Viso olimpiniuose atrankos turnyruose Lietuvos rinktinė sužaidė 19 rungtynių iš kurių laimėjo net 17 ir tik 2 kartus patyrė nesėkmes. Olimpiniuose atrankos turnyruose Lietuvos rinktinei atstovavo iš viso 34 krepšininkai.

3. Europos čempionatų atrankos turnyruose Lietuvos rinktinė dalyvavo 6 kartus. 1993 m. buvo sužaistos 2 rungtynės iškovota 1 pergalė ir patirta 1 nesėkmė, tačiau to pakako, kad tai taptų juodžiausiu istorijoje atrankos turnyru, kadangi Lietuvos rinktinė nepateko į 1993 m. Europos pirmenybes. 1995 m. atrankos turnyre buvo sužaista 11 rungtynių iš kurių laimėtos 9 ir patirtos 2 nesėkmės, bei užsitikrinta vieta 1995 m. Europos čempionate. 1997 m. atrankos turnyre sužaistos 10 rungtynių iš kurių laimėtos 6 bei patirtos 4 nesėkmės. Vis gi, to pakako ir rinktinė pateko į 1997 m. Europos pirmenybes. 1999m. atrankos turnyre buvo sužaista 10 rungtynių iš kurių 8 laimėtos ir patirtos 2 nesėkmės. Vėl gi Lietuva pateko į 1999 m. Europos pirmenybes. 2003 m. atrankos turnyre buvo sužaista 10 rungtynių iš kurių laimėtos net 9 ir patirta tik 1 nesėkmė. Be abejo tai lėmė, kad Lietuva pateko į 2003 m. Europos pirmenybes. Na ir 2021 m. atrankos turnyre buvo sužaistos 6 rungtynės iš kurių laimėtos 4 ir patirtos 2 nesėkmės. Lietuva pateko į atidėtą dėl pandemijos Europos čempionatą, kuris vyks 2022 m. Iš viso Europos čempionatų atrankos turnyruose Lietuvos rinktinė sužaidė 49 rungtynes iš kurių laimėjo 37 ir pralaimėjo tik 12. Europos čempionatų atrankos turnyruose nuo pat nepriklausomybės Lietuvai atstovavo 62 žaidėjai.

1992 m. Europos zonos atrankos turnyras į olimpines žaidynes Barselonoje. Badachosa/Saragosa

1993 m. Papildomas atrankos turnyras į XXVII Europos čempionatą Vokietijoje.

Tas atrankos čempionatas pažymėtas juodomis spalvomis Lietuvos krepšiniui. Po nepriklausomybės atgavimo, arba po 54 metų pertraukos Lietuva gavo teisę kovoti po savo vėliava dėl teisės vėl varžytis Europos čempionate. Grupės etapas vyko Lenkijoje Vroclavo mieste. Rinktinė buvo paskirta į grupę kartu su Lenkija ir Baltarusija. Nugalėjusi Lenkus, bet netikėtai suklupusi prieš Baltarusiją olimpinė prizininkė net nepateko į 1993 m. Europos čempionatą. Aišku atrankoje negalėjo dalyvauti Rimas Kurtinaitis ir  Arvydas Sabonis, o ir kiti lyderiai Chomičius, Marčiulionis ir Karnišovas prisijungė tik rungtynių dieną, be jokio bendro pasiruošimo.

1993 m. Atrankos turnyras į 1995 m. Europos čempionatą Atėnuose. Pirmasis atrankos etapas. Dėl teisės patekti į pusfinalinį etapą. Grupė A(Austrija)

Lietuvos rinktinė pirmajame etape pateko į A grupę kartu su Ukraina, Olandija, Islandija, Škotija ir grupės turnyro šeimininke Austrija. Lietuvos rinktinė laimėjusi 4 rungtynes iš penkių grupėje užėmė antrąją vietą ir kartu su Ukraina pateko į kitą atrankos pusfinalio etapą.

1993 m. Atrankos turnyras į 1995 m. Europos čempionatą Atėnuose. Antrasis atrankos etapas pusfinalis. Grupė B.

Atrankos pusfinalio etape Lietuvos rinktinė pateko į B grupę kartu su kaimynėmis Latvija, Estija ir taip pat Slovėnija. Kiekviena komanda tarpusavyje sužaidė po 2 rungtynes. IŠ 6 rungtynių laimėjusi 5 Lietuvos rinktinė grupėje užėmė antrąją vietą ir kartu su Slovėnijos rinktine pateko į finalinį etapą, į Europos čempionatą Atėnuose, kursi vyko 1995 m.

1995 m. Atrankos turnyras į 1997 m. XXX Europos krepšinio čempionatą Ispanijoje.

Iš pradžių buvo pirmasis atrankos etapas, tačiau Lietuvos rinktinė atranką pradėjo iš karto nuo antro pusfinalio etapo, kuriame 30 Europos šalių rinktinės buvo suskirstytos į 5 pogrupius. Lietuvos rinktinės varžovės E grupėje buvo Švedija, Belgija, Prancūzija, Šveicarija ir Lenkija. Lietuva iš 10 rungtynių laimėjo 6 grupėje užėmė antrąją vietą ir kartu su Prancūzija ir Lenkija pateko į finalinį Europos čempionato etapą.

1997 m. Atrankos turnyras į 1999 m. Europos čempionatą Prancūzijoje.

Kaip ir Europos čempionate Ispanijoje, taip ir šį atrankos etapą Lietuvos rinktinė pasitiko smarkiai pasikeitusi ir atjaunėjusi, netekusi savo senųjų lyderių Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir kitų. Tiesa Arvydas Sabonis po beveik trejų metų pertraukos grįžo į rinktinę ir atrankoje 1998 metų gale trejoms rungtynėms prisijungė prie komandos. Šioje atrankoje Lietuva pradėjo atranką nuo antro pusfinalio etapo ir pateko į grupę kartu su Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Estija ir Olandija. Iš dešimties rungtynių lietuviai laimėjo aštuonerias ir grupėje užėmę antrąją vietą pateko į finalinį etapą, į 1999 m. Europos čempionatą Prancūzijoje

2001 m. Atrankos turnyras į 2003 m. Europos čempionatą Švedijoje.

Po nesėkmingai susiklosčiusio Europos čempionato Turkijoje Lietuvos rinktinei teko varžytis atrankos turnyre dėl teisės rungtyniauti 2003 m. čempionate Švedijoje. Atrankos turnyrą rinktinė pradėjo nuo pusfinalio etapo. Lietuva pateko į grupę kartu su Olandijos, Bulgarijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Turkijos rinktinėmis. Šiame etape rinktinės vairą jau perėmė Antanas Sireika ir jo asistentas Gintaras Krapikas. Lietuvos rinktinė iš 10 žaistų rungtynių laimėjo 9 užėmė grupėje pirmąją vietą ir kartu su Turkija, bei Ukraina pateko į finalinį etapą – Europos čempionatą Švedijoje.

2012 m. Atrankos turnyras į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Karakasas, Venesuela.

Tai buvo antrasis istorijoje olimpinis atrankos turnyras, kuriame dalyvavo Lietuvos rinktinė. Pirmasis buvo Saragosoje prieš 20 metų. Nuo to laiko iki šiol rinktinei sekdavosi čempionatuose užimti vietas, kurios garantuodavo tiesioginį kelialapį į žaidynes. Lyginant su pirmuoju kartu, tuomet buvo sužaistos net 11 rungtynių, o šį kartą tik ketverios. Viso Venesueloje 12 komandų buvo suskirstytos po tris į keturias grupes iš kurių į sekantį etapą išeina po dvi. Ketvirtfinalio etape 8 komandos, na o kelialapius gauna pirmos trys komandos. Pirmame grupių etape Lietuvos rinktinės varžovės buvo Venesuela ir Nigerija. Iškovota viena pergalė lėmė pirmąją vietą grupėje. Ketvirtfinalio etape po dramatiškos kovos įveiktas Puerto Rikas, pusfinalyje Dominika ir iškovotas vienas iš trijų bilietų į olimpines žaidynes. Šiame atrankos turnyre rinktinėje debiutavo Antanas Kavaliauskas ir Deividas Dulkys.

2017/2019 m. Europos zonos atrankos turnyras į 2019 m. Pasaulio čempionatą Kinijoje. (12 rungtynių).

Po 2017 m. Europos čempionato pasikeitė FIBA rengiamų čempionatų sistema. Grįžo ilgai nebūti atrankos turnyrai. Pirmasis toks buvo dėl patekimo į 2019 m. planetos pirmenybes Kinijoje. Tai gi, kokia buvo sistema. 32 rinktinės buvo suskirstytos į 8 grupes po keturias komandas. Lietuvos rinktinė pateko į grupę kartu su Lenkija, Vengrija ir Kosovu. Buvo sužaistos 6 rungtynės namuose ir išvykoje ir visos laimėtos, bei patekta į antrąjį atrankos turnyro etapą. Be ja , į antrą etapą iš 4 grupės komandų patenka 3. Vadinasi į antrą etapą patenka 24 rinktinės. Antrajame etape rinktinės perskirstomos jau į 4 grupes po 6 komandas. Kartu su Lietuva, Vengrija ir Lenkija naują J grupę papildė dar trys komandos Kroatija, Nyderlandai ir Italija. Naujoje grupėje sužaidžiamos dar 6 rungtynės su naujomis trimis komandomis, o žaistos rungtynės pirmame etape ir pasiektos pergalės skaičiuojasi. Antrame etape Lietuvos rinktinė iš 6 žaistų rungtynių laimi 5 ir grupėje užėmusi pirmąją vietą patenka į 2019 m. Pasaulio čempionatą. Iš grupės vietas gauna pirmos trejos rinktinės. Tokiu būdu šiame atrankos turnyre Lietuvos rinktinė iš viso sužaidė 12 rungtynių, iš kurių laimėjo 11 ir patyrė tik vieną nesėkmę.

2020/2021 m. Atrankos turnyras į 2021 m. Europos čempionatą Čekijoje/Gruzijoje/Italijoje/Vokietijoje. (6 rungtynės). Dėl Pasaulinės pandemijos čempionatas nukeltas į 2022 m.

Kuo ypatingas ir išskirtinis šis atrankos turnyras. Visų pirma dėl to, kad jis vyko Pasaulinės covid-19 pandemijos metais, dėl ko varžybos buvo organizuojamos vadinamuose burbuluose ir be žiūrovų. Kitas dalykas, šiame turnyre debiutavo naujasis vyriausiasis rinktinės treneris Darius Maskoliūnas. Na ir trečiasis įsimintinas dalykas, tai pralaimėjimai tokioms rinktinėms kaip Belgija, ar ypač Danijos rinktinė. Na ir tas paskutinysis mačas su tais pačiais danai, kur tik paskutinėmis sekundėmis Kalniečio blokuotas metimas lėmė pergalę ir patekimą į Europos čempionatą. O šiaip atrankos sistema buvo tokia.. 8 grupės po 4 komandas iš kurių į čempionatą patenka po tris geriausias, o iš viso 24 rinktinė. Lietuva pateko į C grupę kartu su Belgija, Danija ir Čekija. Viso sužaidė 6 rungtynes iš kurių laimėtos ketverios, užimta grupėje 2 vieta ir iškovotas kelialapis į čempionatą.

44 lentelė. Atrankos turnyras į 2021 m. Europos čempionatą. (Nukeltas į 2022 m.).

2020 m. Atrankos turnyras į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Kaunas. (4 rungtynės).

Tai kuo gi šis atrankos turnyras išsiskyrė? visų pirma dėl Pasaulinės covid-19 pandemijos Tokijo olimpiada buvo nukelta į 2021 m. tuo pačiu ir šis atrankos turnyras. Toliau, šį turnyrą rengė keturios valstybės, tarp kurių ir Lietuva, tai Kanada, Kroatija, Serbija ir jau minėta Lietuva. Kiekvienoje šalyje rungėsi po 6 komandas suskirstytas į dvi grupes po tris komandas, iš  kurių po dvi pirmas geriausias patenka į pusfinalį, o į olimpines žaidynes tik nugalėtoja. Mūsų šalyje turnyras vyko Kaune. Lietuva pateko į grupę kartu su Venesuela ir Pietų Korėja ir aišku lengvai iškovojusi abi pergales pateko į pusfinalį, kur laukė iš kitos grupės kaip antra komanda patekusi Lenkija. Peržengus pusfinalio barjerą finale mūsų laukė Slovėnijos rinktinė ir deja, tačiau buvo skaudžiai pralaimėta ir pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje nepatekome į olimpiadą, kurios krepšinio turnyrą stebėti teko tik per tv ekranus kaip neutraliems žiūrovams. tai gi atrankos turnyre iš 4 žaistų rungtynių buvo iškovotos trejos ir pasiektas finalas.

2021 m. Europos zonos atrankos turnyras į 2023 m. Pasaulio čempionatą Japonijoje/Filipinuose ir Indonezijoje. (12 rungtynių).

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužinojo savo varžovus atrankoje į 2023 metais vyksiančią FIBA Pasaulio taurę. Burtai nulėmė, jog lietuviai rungtyniaus F grupėje, kartu su Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija bei Čekija. Europos atrankoje varžysis 32 rinktinės, kurios suskirstytos į 8 grupes po 4 komandas. Per šešis būsimus atrankos langus rinktinės kausis dėl 12 kelialapių į pasaulio čempionatą. Trys stipriausios kiekvienos grupės ekipos pateks į antrąją etapą, kuriame komandos bus suskirstytos į keturias grupes po šešias komandas. Teisę kautis pasaulio čempionate iškovos kiekvienos grupės pirmosios trys geriausios rinktinės. Lietuviams atiteko antrasis burtų krepšelis, kuriame taip pat buvo Italija, Graikija ir Vokietija. Antrojo krepšelio komandos, kartu su trečiojo, šeštojo ir septintojo krepšelio komandomis sudarys B, D, F ir H grupes. Pirmasis atrankos langas vyks 2021 m. lapkričio 22-30 dienomis, antrasis 2022 m. vasario 21 – kovo 1 dienomis, trečiasis 2022 m. birželio 27 – liepos 5 dienomis, ketvirtasis 2022 m. rugpjūčio 22-30 dienomis, penktasis 2022 m. lapkričio 7-15 dienomis, šeštasis 2023 m. vasario 20-28 dienomis.

Mūsų vyrų krepšinio rinktinė naujas kovas pasitinka gerokai atsinaujinusi. Visų pirma po nesėkmės olimpinėje atrankoje pasitraukus ankstesniems treneriams pasikeitė visas komandos trenerių personalas. Vyriausiuoju treneriu paskirtas ir rinktinėje debiutuoja Kazys Maksvytis. Jo asistentu tapo Kęstutis Kemzūra. Taip pat rinktinėje debiutuoja ir keletas naujų veidų. Tai Vytenis Čižauskas, Eigirdas Žukauskas, Osvaldas Olisevičius ir Margiris Normantas, Karolis Lukošiūnas, Ignas Brazdeikis, Donatas Sabeckis, Tadas Sedekerskis.

45 lentelė. Atrankos turnyras į 2023 m Pasaulio čempionatą.