Krepšininkas. SSRS sporto meistras (1975). Kauno krepšinio mokyklos auklėtinis. Treneriai: J. Žitkevičius, E. Nekrašas (pirmieji), A. Autukas, V. Bimba, A. Rakauskas, S. Butautas. 1979 baigė Kauno Politechnikumą. A. Lauritėno sūnus Arūnas nebuvo toks gabus kaip tėvas ir neiškovojo reikšmingų titulų, tačiau kurį laiką aštuntojo dešimtmečio „Žalgiryje“ buvo pagrindinis vidurio puolėjas. Viena didžiausių 205 cm ūgio A.Lauritėno bėdų buvo antsvoris. „Kartą, kai „Žalgiris“ treniravosi Klaipėdoje, Lauritėnas pasiprašė trumpam išleidžiamas į Kauną. Tuomečiame Politechnikos institute jis turėjo laikyti egzaminą. Grįžęs Lauritėnas dar pagėrė alaus. Po dviejų dienų vėl atvykęs prie jūros Arūnas svėrė net dviem kilogramais daugiau. Svorio jis priaugdavo labai greitai. Lauritėnui stigo valios neslėpė buvęs vienas „Žalgirio“ trenerių A. Žukauskas. 1981 metais, kai „Žalgiryje“ pirmą kartą pasirodė Arvydas Sabonis, A. Lauritėnas, matyt, suprato, kad su šiuo, tuomet 17-kos, jaunuoliu jau neįstengs konkuruoti. Netrukus jis grąžino sportinę aprangą ir nieko nepaaiškinęs dingo visam laikui.

• 1975-1981 m. Kauno „Žalgiris” žaidėjas.
• 1976-1978 m. Kauno „Šilkas”
• 1979-1980 m. Kauno „Drobė”
• 1978 m. TSRS čempionato bronzos medalio laimėtojas.
• 1980 m. TSRS čempionato sidabro medalio laimėtojas.
• 1975 m. Baltijos taurės turnyras Ryga. Aukso medalio laimėtojas
• 1975 m. Europos jaunių čempionas (su TSRS).
• 1980 m. Lietuvos čempionas.

    Pasirodymas Lietuvos rinktinėje

• 1975 m. Baltijos taurės turnyras Ryga.  1 rungtynės,  6 taškai
• 1979 m. VII SSRS Tautų spartakiada Vilnius/Kaunas.  6 rungtynės,  21 taškas

Oficialiose varžybose Lietuvos rinktinei atstovavo 4 metus 1975-1979 metų laikotarpis. Viso žaidė 7 oficialias rungtynes ir pelnė 27 taškus. Rezultatyviausios rungtynės atstovaujant rinktinėje – 1979 m. spartakiadoje pelnyti 13 taškų į Turkmėnijos krepšį.