Lietuvos krepšinio vadovai: sąjungų pirmininkai, federacijos prezidentai

       ^{ISTORINIAI FAKTAI}

• 1920 m. Karolis Dineika išleido Krepšiasvydžio (basketbolo) vadovėlį vyrams, Lietuvoje pradėtas žaisti krepšinis.
• 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos komandos ir Kauno rinktinės (8:6 laimėjo LFLS). Tais pačiais metais surengtos Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, o 1924 m. – šalies vyrų čempionatas. Žaidimo lygis buvo neaukštas, tekdavo pralaimėti Baltijos valstybių komandoms.
• 1926 m. pasirodė Stepono Dariaus paruošta knyga „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams“.
• Antanas Jurgelionis. Būdamas energingas, nuovokus, turintis didelį norą dirbti sporto srityje jis jau 1926 m. vasario 9-10 d. vykusiame LSL (Lietuvos sporto lygos) suvažiavime buvo išrinktas CK pirmininku. Ši organizacija tuo metu smarkiai suaktyvėjo. Jie ėmė rengti kursus sporto instruktoriams, paskaitas sportininkams, visuomenei, buvo priimtas sporto ženklo statusas, ėmėsi registruoti Lietuvos sporto rekordus, organizuotos sporto šventės. Vėliau Jurgelionis LSL CK pirmininku buvo perrinktas dar trejus metus iš eilės – 1927, 1928 ir 1929 m. Jis daug prisidėjo ir rūpinosi, kad 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse startuotų Lietuvos sportininkai, pats juos lydėjo į žaidynes.
• 1931 m. spalio 14 d. Buvo sekantis svarbus žingsnis, kurį Jurgelionis su keletu idėjininkų sugalvojo ir pristatė net tuomečiam prezidentui Antanui Smetonai. Tai buvo idėja statyti Kūno Kultūros rūmus. Prezidentas šiai idėjai pritarė ir skyrė finansavimą.
• 1932 m. liepos 15 d. buvo paskelbtas Kūno Kultūros įstatymas, kuris pradėjo naują etapą lietuvos sporto gyvenime. Šio įstatymo svarbiausias punktas skelbė, kad kūnui auklėti ir tobulėti yra steigiami Kūno kultūros rūmai (KKR), kurie priklauso ir yra pavaldūs Švietimo ministerijai.
• 1932 m. įvyko Lietuvos sporto lygos LSL ir Lietuvos futbolo lygos LFL suvažiavimas, kurio metu buvo aptarta reorganizacija ir perėjimas į KKR priklausomybę. Taip KKR nuo 1932 m. pradėjo vadovauti visam sportiniam sąjūdžiui Lietuvoje ir kontroliuoti sporto organizacijų, bei klubų veiklą. KKR pradėjo veikti 1932 m. spalio 1 d., o jos direktoriumi paskirtas Dr. Antanas Jurgelionis.
• Nuo pat įsikūrimo 1932 m. KKR įsteigė Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungą, kuri sujungė visų sporto šakų kominetus krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos ir kt. Buvo paskirtas vadovas, kur pirmuoju tapo Brunonas Štencelis. Sąjunga buvo pavaldi KKR.
• 1934 m. Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai su modernia žaidimų sale.
• 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA, tais pačiais metais Konstantinas Savickas išleido knygą „Krepšinis“.
• 1991 m. FIBA atkūrė LKF teises tarptautinėje federacijoje.

Taigi, remdamiesi, šias, istoriniais faktais matome, kad nors krepšinis į Lietuvą atkeliavo dar 1920 metais, tačiau iš pradžių tokios, kaip organizacijos, kuri valdytų, organizuotų čempionatus, suburtų Lietuvos krepšinio komandas, būtų atsakinga už krepšinio plėtrą šalyje nebuvo iki pat 1932 m. kai įsisteigė KKR ir kuri sukūrė kamuolio žaidimų sąjungą. Vėliau 1936 metais FIBA pagaliau patvirtino ir priėmė į savo šeimą Lietuvos organizaciją, kuri tuo metu būtent ir vadinosi „Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas“.

Žinome, kad Lietuvos krepšinio federacijos prezidentai buvo pradėti rinkti tik nuo 1945 m. ir pirmuoju prezidentu tapo tuometinis Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas Vytautas Kulakauskas. Na, o kas vadovavo iki karo ir kas buvo atsakingas už didžiąsias Lietuvos rinktinės pergales 1937 ir 1939 m. Europos čempionatuose?

Prieš karinio laikotarpio Lietuvos krepšinio vadovai 1932-1940 m.

Apie KKR istoriją

Kūno kultūros rūmai (KKR) įsteigti 1932 m. liepos 15 d. Kūno kultūros įstatymu, kuris įsigaliojo paskelbus jį „Vyriausybės žinių“ Nr. 390 vietoje iki tol veikusios Lietuvos sporto lygos (įkurtos 1922 m.). Rūmus sudarė Respublikos Prezidento skiriamas direktorius ir Švietimo ministro skiriama 9 narių taryba. Rūmų veiklą prižiūrėjo Švietimo ministerija. Pirmuoju Rūmų direktoriumi buvo paskirtas dr. Antanas Jurgelionis, 1934-1940 m. KKR vadovavo Vytautas Augustauskas.

KKR savo veikloje vadovavosi 1932 m. Kūno kultūros įstatymu, 1934 m. KKR tarybos statutu, 1933 ir 1935 m. Kūno kultūros organizacijų santvarkos instrukcijomis, 1936 m. Valstybinio kūno kultūros ženklo statutu, 1937 m. Kūno kultūros organizacijoms tvarkyti ir registruoti taisyklėmis, kt. teisės aktais.

KKR vienijo ir koordinavo visų Lietuvoje veikusių sporto organizacijų veiklą, organizavo suvažiavimus, ruošė kursus kūno kultūros mokytojams ir instruktoriams, teikė Švietimo ministrui kūno kultūros mokytojų kandidatūras, programas kūno kultūros mokytojo cenzui įgyti, išdavė leidimus užsiimti kūno kultūros praktika, steigė ir tvarkė sporto aikštes, sales, baseinus, jaunimo sveikatos priežiūros punktus. Visos veikiančios sporto organizacijos turėjo pateikti Rūmams savo statutą ir, jei jis neprieštaravo Kūno kultūros įstatymui, jos buvo įregistruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose.

Prie KKR veikė sporto šakų kamuolio žaidimų, vandens ir žiemos sporto sąjungos. KKR įsteigė savo apskričių komitetus.

Dr. Antanas Jurgelionis

Apie pirmąjį žmogų, kuris rūpinosi Lietuvos sporto organizaciniais reikalais iki Kūno kultūros rūmų KKR įkūrimo (nuo 1926 iki 1932 m.) ir kurio iniciatyva ši organizacija buvo įkurta. Šis žmogus rūpinosi Lietuvos olimpinėmis delegacijomis ir jas lydėjo į 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes. Neatsitiktinai jis buvo ir pirmasis KKR direktorius. Šis asmuo Dr. Antanas Jurgelionis. Apie jį ir jo veiklą iškarpa iš archyvų.

Kamuolio žaidimo sąjunga KAŽAS

Kamuolio žaidimų sąjunga, KAŽAS – sporto organizacija, tvarkiusi sportinių žaidimų su kamuoliu reikalus, plėtojusi sportinius žaidimus Lietuvoje, atstovavusi Lietuvai tarptautinėse federacijose. Įkurta 1932 prie Kūno kultūros rūmų. Ją sudarė atskirų žaidimų komitetai: futbolo, krepšinio, tinklinio ir kiti. Veikė iki 1940. 10. Iš viso per KAŽAS egzistavimo laikotarpį buvo rinkti ir vadovavo Lietuvos krepšiniui penki krepšinio komitetų pirmininkai.

Komitetų pirmininkai:

1932-1933 m. Brunonas Štencelis

1934-1935 m. A. Butavičius

1936-1937 m. P. Barkauskas

1937-1938 m. A. Jurgelionis

1939-1940 m. J. Navakas

Lietuvos krepšinio federacija LKF

Nuo 1945 m. buvo įsteigta Lietuvos krepšinio federacija ir pradėti rinkti prezidentai. Pirmuoju tapo Vytautas Kulakauskas, o iš viso iki 2025 m. federacijoms vadovavo 12 prezidentų. Ilgiausiai net 17 metų federacijos prezidento pareigas ėjo legendinis krepšininkas ir knygų apie krepšinio istorijas sudarytojas Stanislovas Stonkus. Tiesa, 2025 m. po daugybės metų pavadinimas buvo pakeistas ir organizacijos pavadinimas tapo Asociacija Lietuvos krepšinis ALK.

Prezidentai:

1945–1959 m. Vytautas Kulakauskas

1959–1961 m. Stepas Butautas

1961–1971 m. Stanislovas Stonkus

1971–1979 m. Valentinas Greičiūnas

1979–1983 m. Stanislovas Stonkus

1984–1990 m. Henrikas Jackevičius

1991–1994 m. Stanislovas Stonkus

1995–2002 m. Algimantas Pavilonis

2003–2011 m. Vladas Garastas

2011–2021 m. Arvydas Sabonis

2021–2024 m. Vydas Gedvilas

2024- iki dabar  Mindaugas Balčiūnas

Apie visus Lietuvos krepšinio vadovus trumpai:

1932-1933 m. Brunonas Štencelis

(1882 05 27 Linksna, Daugpilio apskr., Latvija – 1943 04 07 Vorkuta), sporto organizatorius. Majoras (1919), pulkininkas leitenantas (1922), pulkininkas (1925).

1914 pašauktas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1915 baigė imperatoriaus Pavlo karo mokyklą Petrograde (dabar Sankt Peterburgas). Grįžęs į Lietuvą 1919 savanoriu stojo į jos kariuomenę, 1920 paskirtas Raseinių miesto ir apskrities komendantu, 1920–1921 Atsargos bataliono vadas. 1920 dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Lenkijos kariniais daliniais. 1921–1926 ir 1927–1929 Aukštųjų karininkų kursų viršininko padėjėjas, 1921–1926 ir mokymo reikalų vedėjas, 1922 baigė šiuos kursus. 1926–1927 ėjo Aukštųjų karo technikos kursų viršininko, 1929–1935 – Vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus, vidaus reikalų viceministro, generalinio konsulo Vienoje pareigas. 1929–1930 Geležinio Vilko Vyriausiojo štabo vadas. 1930 išrinktas Fizinio auklėjimo draugijos pirmininku. 1935 paleistas į atsargą.

Lietuvos fizinio auklėjimo draugijos valdybos (1930–1935), Lietuvos futbolo lygos (1931–1932), Kamuolio žaidimų sąjungos Centro valdybos (1932–1933) pirmininkas, Lietuvos sporto lygos (1930–1932), Kariuomenės sporto draugijos valdybos (1924–1931) narys.

Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio (1927), Gedimino 3 laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1931), Estijos Erelio kryžiaus 2 laipsnio (1937), Italijos Karūnos 2 laipsnio (1931), Latvijos Trijų žvaigždžių 2 laipsnio (1933) ordinai.

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Kaune, Vilniuje, nuo 1941 – Vorkutoje. Žuvo lageryje.