Istorija ir pasiekimai
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. su Latvijos rinktine. Jau esu ankščiau rašęs, kad apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Todėl norėtųsi šiek tiek dėmesio skirti ir jam, bei pristatyti.
Tai apie krepšinio pradininką Lietuvoje Steponą Darių.
Kas gi jis toks buvo? iš kur jis atsirado?.. Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos – 10 litų banknotų.
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę – tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10–15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. – aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Sportinė veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925–1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos
rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m. 1923 m. gruodžio 29 d. surengė pirmąsias oficialias bokso varžybas Lietuvoje.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai.
Apie Lietuvos rinktinės žaistų rungtynių, tiek oficialių, tiek ir draugiškų mačų rezultatus, statistiką ir atstovavusius žaidėjus jau aprašiau kitose kategorijose. Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose.
1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju. |
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju. |
3. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.). |
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė). |
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas. |
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė). |
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1). |
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. |
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. |
16. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6). |
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4). |
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6). |
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4). |
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6). |
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. |
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6). |
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5). |
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Galima būtų paminėti jų dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus.
|
2. 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai). |
3. 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai). |
4. 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai). |
5. 1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai). |
6. 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai). |
7. 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai). |
8. 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1) |
9. 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1) |
10. 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1) |
11. 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1) |
12. 1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1) |
13. 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1) |
14. 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1) |
15. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1) |
16. 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1) |
17. 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1) |
18. 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1) |
19. 1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1) |
20. 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1) |
21. 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1) |
22. 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai) |
23. 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
24. 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
25. 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
26. 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
27. 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4). |
28. 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4). |
29. 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas. |
Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
25. 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės) |
26. 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP. |
27. 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės) |
28. 1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės) |
29. 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės) |
30. 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės) |
31. 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės) |
32. 2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės) |
33. 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP. |
34. 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės) |
35. 2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės) |
36. 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės) |
37. 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
38. 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės) |
39. 2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė) |
40. 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. |
41. 2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės) |
42. 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės) |
43. 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
44. 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą. (9 rungtynės ir 6 pergalės) |
45. 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. |
46. 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės) |
47. 2017 m. Europos čempionatas Suomija/Izraelis/Rumunija/Turkija. Lietuva iškovoja 9 vietą. ( 6 rungtynės ir 4 pergalės) |
48. 2019 m. Pasaulio čempionatas Kinija. Lietuva iškovoja 9 vietą. (5 rungtynės ir 3 pergalės) |
49. 2022 m. Europos čempionatas Vokietija/Italija/Gruzija/Čekija. Lietuva iškovoja 15 vietą. (6 rungtynės ir 2 pergalės) |
50. 2023 m. Pasaulio čempionatas Filipinai/Japonija/Indonezija. Lietuva iškovoja 6 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės) |
Apibendrinta lentelė. Lietuvos krepšinio rinktinės istorija nuo 1937 iki 2024 metų liepos 24 d.
Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose atstovavo žaidėjų: |
218 |
Lietuvos rinktinei vadovavo vyriausiųjų trenerių: |
17 |
Per visą laiką Lietuvos rinktinė sužaidė 452 oficialias rungtynes: |
Laimėtos: 316 / Pralaimėtos: 136 |
1. žaidėjų lentelė.
Sužaistos rungtynės | Viso pelnyta taškų | Rezultatyvumas per vienerias r. |
1. Gintaras Einikis 110 | 1. Artūras Karnišovas 1533 | 1. Stanislovas Stonkus 47 |
2. Saulius Štombergas 105 | 2. Arvydas Sabonis 1186 | 2. Artūras Karnišovas 43 |
3. Šarūnas Jasikevičius 104 | 3. Saulius Štombergas 1159 | 3. Gintaras Krapikas 40 |
4. Mantas Kalnietis 95 | 4. Gintaras Einikis 1047 | 4. Šarūnas Marčiulionis 40 |
5. Jonas Mačiulis 94 | 5. Mantas Kalnietis 1041 | 5. Alfredas Vaitkus 36 |
6. Robertas Javtokas 91 | 6. Šarūnas Jasikevičius 1028 | 6. Algirdas Lauritėnas 34 |
7. Eurelijus Žukauskas 89 | 7. Jonas Valančiūnas 1009 | 7. Jonas Mačiulis 34 |
8. Artūras Karnišovas 84 | 8. Stanislovas Stonkus 816 | 8. Jonas Valančiūnas 34 |
9. Jonas Valančiūnas 87 | 9. Ramūnas Šiškauskas 791 | 9. Modestas Paulauskas 33 |
10. Kšištofas Lavrinovičius 76 | 10. Linas Kleiza 783 | 10. Linas Kleiza 33 |
11. Paulius Jankūnas 76 | 11. Rimas Kurtinaitis 781 | 11. Arvydas Sabonis 33 |
12. Mindaugas Žukauskas 73 | 12. Algirdas Lauritėnas 748 | 12. Rimas Girskis 32 |
13. Simas Jasaitis 68 | 13. Jonas Mačiulis 697 | 13. Arvydas Macijauskas 32 |
14. Mindaugas Kuzminskas 78 | 14. Šarūnas Marčiulionis 685 | 14. Rimas Kurtinaitis 31 |
15. Darius Songaila 65 | 15. Mindaugas Kuzminskas 662 | 15. Valdemaras Chomičius 30 |
2. trenerių lentelė.
Treneris | Viso vadovauta rinktinei rungtynių |
Jonas Kazlauskas | 91 |
Vladas Garastas | 74 |
Antanas Sireika | 39 |
Vytautas Bimba | 34 |
Kęstutis Kemzūra | 34 |
Vincas Sercevičius | 29 |
Kazys Maksvytis | 28 |
Dainius Adomaitis | 23 |
Ramūnas Butautas | 23 |
Stepas Butautas | 15 |
Feliksas Kriaučiūnas | 12 |
Vytautas Kulakauskas | 12 |
Darius Maskoliūnas | 10 |
Kazys Petkevičius | 9 |
Justinas Lagunavičius | 9 |
Raimundas Sargūnas | 4 |
Valerijus Griešnovas | 3 |
Zenonas Puzinauskas | 2 |